„Viskas prasidėjo sunkmečiu. Tuo metu SEB banke pasiėmėme paskolą, kad galėtume sumokėti už gydymąsi privačioje klinikoje. Pinigų tam reikėjo nemenkų“, – viename iš kurortinių miestų gyvenantis Virginijus įsodino į savo šeimos rūpesčių karuselę.
Anot pašnekovo, sunkmečiui dar nepasibaigus, 2011-asiais, valstybė suteikė galimybę aukštojo mokslo diplomą turintiems žmonėms pratęsti studijas, kad anksčiau įgytas išsilavinimas atitiktų ES stidijų programas.
„Mano žmonai buvo pasiūlyta nemokamai studijuoti Vilniaus universitete, ir ji kibo į mokslus. 2014-asiais ji baigė studijas, tad atsirado ir galimybė papildomai dirbti.
Bet studijos ir gyvenimas Vilniuje per sesijas vertė ieškotis finansavimo. Vilnius juk turi savo kainą. Bankai jau nebebuvo dosnūs, todėl iš nevilties skolinomės pinigų iš smulkiųjų kreditų bendrovių“, – pasakojo Virginijus.
Jo teigimu, dabar jiedu su žmona norėtų atsikratyti „greitukų“ uodegos – sugrąžinti maždaug 3000 eurų skolą smulkiųjų kreditų teikėjams. Tam šeima norėtų paimti banke paskolą, nes, pašnekovo teigimu, abiejų uždarbis tą paskolą padėtų pakelti.
„Tačiau bankai laikosi nuostatos: „Pasiskolinkit kur nors pinigų ir grąžinkit skolas. Tuomet suteiksime ir 4500 eurų paskolą“. Bet neturime tokios galimybės. Esame atsidūrę aklavietėje. Juk taip žmonėms neleidžiama atsistoti ant kojų.
O kiek jaunų žmonių, baigę aukštąsias, susiduria su tokia problema, ir, negalėdami grąžinti paskolų, kurias ėmė turėdami sumokėti už studijas, emigruoja? Žmona vis atkakliau apie tai ėmė galvoti“, – kalbėjo Virginijus.
Koją pakiša negrąžinta skola
„Situacija, kurioje atsidūrė šeima, yra nepavydėtina. Bet išeitį galima rasti.
Paskolas teikiančios institucijos – bankai, vartojimo kreditų ar lizingo bendrovės neteikia paskolų asmenims, kurie turi nepadengtų finansinių įsipareigojimų.
Atsakingai pinigus skolina ir įmonės – Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės. Jos taip pat neteikia kreditų asmenims, kurie yra negrąžinę ankstesnių skolų ir neatitinka Lietuvos banko nustatytų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų“, – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas.
Reikia tartis
Anot L.Valicko, jeigu šeima teigia, kad jų pajamų pakanka gauti nemažą vartojimo kreditą iš banko, tuomet šių pajamų turėtų pakakti atsiskaityti su kreditų bendrovėmis.
„Jeigu grąžinant kreditus kyla sunkumų, rekomenduojama ne vengti kreditorių, ne mėginti emigruoti paliekant skolas, o kaip tik nedelsiant kreiptis į pinigų paskolinusias įmones ir aptarti susidariusią situaciją.
Mažuosius kreditus teikiančios bendrovės, kurios priklauso mūsų asociacijai, vadovaujasi etikos kodeksu, – pripažįsta „Kredito arbitražo“ sprendimus, dalyvauja programoje „Skaidrus kreditas“. Jos siekia rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą, pavyzdžiui, sustabdyti palūkanų skaičiavimą ar išdėstyti skolos grąžinimą per tam tikrą laikotarpį.
Rūpesčių dėl kreditų grąžinimo turintys gyventojai gali kreiptis ir į mūsų asociaciją. Esame pasirengę padėti ieškant išeities iš susidariusios situacijos“, – sakė L.Valickas.
Vis dėlto, jo teigimu, didžiausia klaida būtų skolintis pinigų turimiems finansiniams įsipareigojimams grąžinti. Būtent toks finansinis elgesys gali pridaryti daugiausiai rūpesčių ir yra ydingas, nes gali užkrauti dar didesnę finansinę naštą.