Bankai nauju siūlymu nepatenkinti ir sako, kad mažoje valstybėje tai daryti yra nelogiška. Liepos mėnesį turėtų įsigalioti naujos Atsakingojo skolinimosi nuostatos. Jose – nauji apribojimai skolintojams bei skolininkams, pavyzdžiui, trumpesnis paskolos terminas, draudimas reikalauti perkelti sąskaitas į vieną banką ir panašiai. Tuo siekiama išvengti būsto paskolų burbulų, kurie išsipūtė prieš krizę. Nors nekilnojamojo turto rinka beveik neauga, o žmonės vis dar atsargiai skolinasi iš bankų, nerimaujama, kad žemos palūkanos ir augantys atlyginimai lietuvius gali gundyti vėl nerti į nepamatuotas paskolas. Tačiau svarstomose taisyklėse naujovių yra ir daugiau. Viena jų – kaupti ir vertinti statistinę informaciją apie būsto paskolas pagal apskritis. Tokią statistiką kaups Lietuvos bankas.
Jei paaiškės, pavyzdžiui, kad Vilniuje skolinimas būstui svyruoja ties perkaitimo riba, bus įvesti tam tikri apribojimai. Tačiau kitose apskrityse, jei nebus pavojaus ženklų, to nebus imamasi.
Taigi pirmą kartą šalies istorijoje Centrinis bankas griežtinimo reikalavimus gali taikyti skirtingus, priklausomai nuo regiono.
„Skirtingų priemonių taikymas skirtinguose šalies regionuose nėra naujiena tarptautinėje praktikoje. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje griežtesni skolinimo reikalavimai buvo taikomi tik sostinėje Seule perkamam nekilnojamajam turtui“, – lrytas.lt sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Tam, pasak jo, ir bus kaupiama informacija apie būsto paskolas. Kaip pastebėjo Lietuvos banko valdybos narys, „kartais būtų tikslinga pritaikyti su būsto rinka susijusias priemones konkrečiam regionui arba didmiesčiui, o ne visai Lietuvai“.
Tačiau kol kas neaišku, ar naujai svarstomos taisyklės nebus pripažintos diskirimacinėmis. Lietuvos bankų asociacijos vadovui Stasiui Kropui kyla abejonių dėl tokios naujovės. “Man keista, kad tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva priimamos tokios priemonės. Šalį skirstyti į regionus pagal šį principą nereikėtų, kaip ir riboti prieinamumą“, – sakė S.Kropas.
