Pagal siūlomą mechanizmą, asmenims, kuriems už darbą apmokama
iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kitąmet būtų
išmokama 5 proc. viso per ekonominę krizę sumažinto darbo
užmokesčio, 2017 metais – 20 proc., nuo 2018 iki 2020 metų – po 25
procentus.
Atvejais, kai asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji suma yra ne
didesnė kaip 100 eurų, ši suma būtų išmokama visa iki 2016 metų
pabaigos. Asmeniui, kuriam priklausytų kompensacija, mirus, ji būtų
išmokama paveldėtojams.
Finansų ministerijos skaičiavimais, visoms šioms
kompensacijoms išmokėti reikėtų apie 121 mln. eurų.
Prarastą darbo užmokestį ketinama kompensuoti, nes
Konstitucinis Teismas (KT) prieštaraujančiu pagrindiniam šalies
įstatymui pripažino neproporcingą atlyginimo mažinimą.
Pasak KT, per krizę mažinant atlyginimus neturėjo būti
pažeistos skirtingų kategorijų atlyginimų dydžių
proporcijos. Teismas įpareigojo valstybę sukurti mechanizmą, pagal
kurį biudžetininkams „nupjautos“ atlyginimų dalys būtų
kompensuotos.
Buvusi centro dešinės Vyriausybė atlyginimų mažinimo ir
kitų taupymo priemonių ėmėsi 2009 metais, kai dėl pasaulinės
krizės šalies ekonomika smuko beveik 15 procentų.
politika@bns.lt, +370 5 205 85 10 – Lietuvos naujienų skyrius