Pasak K. Lisausko, sunku kaip nors pagrįstai paaiškinti, kodėl
tokia maža GPM dalis atitekdavo Vilniui.
„Arba kodėl ženkliai skyrėsi Kaunui ir Klaipėdai atitenkančio
GPM dalis. Todėl sprendimo pasekmė bus postūmis Seimui pagrįsti GPM
paskirstymo principą objektyviais ekonominiais kriterijais.
Reiškia, kad skirtumai tarp vienam ar kitam miestui tenkančios GPM
dalies turėtų mažėti. Labiau tikėtina, kad Vilniui bus skiriama
didesnė surenkamo GPM dalis: sunku įsivaizduoti, kad būtų ženkliai
sumažinta visiems kitiems miestams tenkanti dalis. Veikiau didės
Vilniaus dalis, ir pajudės iš mirties taško Vilniaus miesto
savivaldybės skolų problema, o tai yra tikrai sveika ir
reikalinga“, – sako teisininkas.
Tačiau mokesčių ekspertas kelia klausimą, iš kokių šaltinių bus
kompensuojamas valstybės biudžeto praradimas dėl Vilniui, o taip
pat galbūt ir Klaipėdai, atitekusios didesnės GPM dalies. Anot jo,
reikia tikėtis, kad susiklosčiusi situacija nepaskatins Seimo
daugumos palaikyti parlamentaro Algirdo Syso siūlymų dėl
progresinių mokesčių.
„Neišsprendus Sodros įmokų naštos problemos, drastiškas GPM
tarifo padidinimas (o ypač progresinio tarifo įvedimas) būtų labai
žalinga priemonė, skatinanti nemažą dalį gyventojų ieškoti
„išeities“ šešėlyje arba vengti GPM naštos padidėjimo keičiant
darbo pajamas kitomis pajamų rūšimis ir kitais būdais vengiant
mokesčių naštos padidėjimo. Vadinasi, teks grįžti prie kitų
mokesčių – galbūt nepopuliariojo automobilių mokesčio. Taip pat
tikėtini ir kiti pasiūlymai“, – atkreipia dėmesį K. Lisauskas.
Kita vertus, kaip pastebi ekspertas, padidėjęs spaudimas
valstybės biudžetui, nuramins paskutinius šildymo pridėtinės vertės
mokesčio (PVM) lengvatos entuziastus, galinčius vėl bandyti
pratęsti lengvatos galiojimą po liepos 1 d. ir kitus PVM lengvatų
dalintojus.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį
išaiškino, kad GPM dalies pervedimo savivaldybėms teisinis
reguliavimas prieštarauja Konstitucijai.
KT pažymėjo, kad, nesant įstatymuose įtvirtintų aiškių
kriterijų, nustatančių, ar tų savivaldybių, kurių GPM dalys
pervedamos kitoms savivaldybėms remti, finansinė padėtis yra iš
tiesų geresnė ir, jei taip, kiek geresnė nei remiamų savivaldybių.
Taip pat nėra įvertinama tai, ar tų savivaldybių padėtis netaps
blogesnė nei remiamų savivaldybių. Nenustačius šių kriterijų,
negalima objektyviai įvertinti savivaldybių pajamų poreikių ir jų
galimybių prisidėti prie finansiškai silpnesnių savivaldybių
paramos.
Teismo manymu, įstatymuose nėra nustatyta kriterijų, kuriais
remiantis galima apskaičiuoti, kurioms savivaldybėms turi būti
skiriama mažesnė nei 100 proc. GPM dalis. Todėl iki šiol buvo
sudaromos prielaidos tokioms savivaldybėms atsidurti gerokai
blogesnėje finansinėje padėtyje nei savivaldybėms, kurioms skiriama
100 proc.
Pagal 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, GPM dalis, tenkanti visų
savivaldybių biudžetams, – 72,80 proc. Vilniui tenkanti dalis – 48
proc., tuo tarpu Kaunui tenka 94 proc., Klaipėdai – 86 proc.,
kitoms savivaldybėms – 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM.
Prašymą KT pateikusių 30-ies Seimo narių teigimu, dėl
dabartinio ribojimo labiausiai nukenčia vilniečių interesai, taip
pat Lietuvos sostinės įvaizdis. Šis sprendimas įsigalios nuo 2016
metų sausio pradžios.