Pasak K. Lisausko, sunku kaip nors pagrįstai paaiškinti, kodėl tokia maža GPM dalis atitekdavo Vilniui.
„Arba kodėl ženkliai skyrėsi Kaunui ir Klaipėdai atitenkančio GPM dalis. Todėl sprendimo pasekmė bus postūmis Seimui pagrįsti GPM paskirstymo principą objektyviais ekonominiais kriterijais. Reiškia, kad skirtumai tarp vienam ar kitam miestui tenkančios GPM dalies turėtų mažėti. Labiau tikėtina, kad Vilniui bus skiriama didesnė surenkamo GPM dalis: sunku įsivaizduoti, kad būtų ženkliai sumažinta visiems kitiems miestams tenkanti dalis. Veikiau didės Vilniaus dalis, ir pajudės iš mirties taško Vilniaus miesto savivaldybės skolų problema, o tai yra tikrai sveika ir reikalinga“, – sako teisininkas.
Tačiau mokesčių ekspertas kelia klausimą, iš kokių šaltinių bus kompensuojamas valstybės biudžeto praradimas dėl Vilniui, o taip pat galbūt ir Klaipėdai, atitekusios didesnės GPM dalies. Anot jo, reikia tikėtis, kad susiklosčiusi situacija nepaskatins Seimo daugumos palaikyti parlamentaro Algirdo Syso siūlymų dėl progresinių mokesčių.
„Neišsprendus Sodros įmokų naštos problemos, drastiškas GPM tarifo padidinimas (o ypač progresinio tarifo įvedimas) būtų labai žalinga priemonė, skatinanti nemažą dalį gyventojų ieškoti „išeities“ šešėlyje arba vengti GPM naštos padidėjimo keičiant darbo pajamas kitomis pajamų rūšimis ir kitais būdais vengiant mokesčių naštos padidėjimo. Vadinasi, teks grįžti prie kitų mokesčių – galbūt nepopuliariojo automobilių mokesčio. Taip pat tikėtini ir kiti pasiūlymai“, – atkreipia dėmesį K. Lisauskas.
Kita vertus, kaip pastebi ekspertas, padidėjęs spaudimas valstybės biudžetui, nuramins paskutinius šildymo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos entuziastus, galinčius vėl bandyti pratęsti lengvatos galiojimą po liepos 1 d. ir kitus PVM lengvatų dalintojus.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį išaiškino, kad GPM dalies pervedimo savivaldybėms teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai.
KT pažymėjo, kad, nesant įstatymuose įtvirtintų aiškių kriterijų, nustatančių, ar tų savivaldybių, kurių GPM dalys pervedamos kitoms savivaldybėms remti, finansinė padėtis yra iš tiesų geresnė ir, jei taip, kiek geresnė nei remiamų savivaldybių. Taip pat nėra įvertinama tai, ar tų savivaldybių padėtis netaps blogesnė nei remiamų savivaldybių. Nenustačius šių kriterijų, negalima objektyviai įvertinti savivaldybių pajamų poreikių ir jų galimybių prisidėti prie finansiškai silpnesnių savivaldybių paramos.
Teismo manymu, įstatymuose nėra nustatyta kriterijų, kuriais remiantis galima apskaičiuoti, kurioms savivaldybėms turi būti skiriama mažesnė nei 100 proc. GPM dalis. Todėl iki šiol buvo sudaromos prielaidos tokioms savivaldybėms atsidurti gerokai blogesnėje finansinėje padėtyje nei savivaldybėms, kurioms skiriama 100 proc.
Pagal 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, GPM dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams, – 72,80 proc. Vilniui tenkanti dalis – 48 proc., tuo tarpu Kaunui tenka 94 proc., Klaipėdai – 86 proc., kitoms savivaldybėms – 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM.
Prašymą KT pateikusių 30-ies Seimo narių teigimu, dėl dabartinio ribojimo labiausiai nukenčia vilniečių interesai, taip pat Lietuvos sostinės įvaizdis. Šis sprendimas įsigalios nuo 2016 metų sausio pradžios.
