Lrytas.lt palygino pragyvenimo lygį Lietuvoje ir Graikijoje. Skaičiavimai rodo, kad už maistą graikai moka daugiau, tačiau butų nuoma ir kaina didesnė Vilniuje.
Tačiau graiko ir lietuvio pajamos skiriasi kaip diena ir naktis. Pavyzdžiui, minimali mėnesinė alga Graikijoje ir Lietuvoje skiriasi dvigubai – atitinkamai 683 ir 325 eurai. Vidutinis darbo užmokestis Graikijoje – virš 1000 eurų, kai Lietuvoje jis – 699,8 eurų. Graikijos pensininkai gauna bent 882 eurų per mėnesį, kai senjorai Lietuvije – 242 eurų.
Beje, išėjimo į pensiją amžius Lietuvoje ir Graikijoje iš esmės tas pats – 65 metai.
Už maistą moka daugiau
Tačiau kainos Graikijoje kur kas didesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, nebrangioje maitinimo įstaigoje Atėnuose galima pavalgyti už 10 eurų, kai Vilniuje galima rasti vietų, kur pakaktų 5 eurų.
Vietinis alus užeigoje Atėnų gyventojui kainuoja 4 eurus, vilniečiui – apie du. Dvigubai skiriasi ir pieno, ryžių, kiaušinių kainos.
Vietinis transportas Atėnų gyventojui kainuoja irgi dvigubai brangiau. Bilietas į vieną pusę – 1,20 euro, kai Vilniuje – 0,64. O štai mėnesiniai bilietai kainuoja jau panašiai – apie 30 eurų.
Vilniuje pigesnis ir taksi nei Atėnuose, benzinas taip pat brangesnis. Tačiau yra vietų, kur Atėnų gyventojui paslaugos yra dvigubai pigesnės nei Vilniuje.
Graikijos statistikos tarnybos duomenimis, mėnesinis mokestis sporto klube Atėnuose kainuoja 26,3 euro, kai Vilniuje – 45. Teniso korto valandos nuoma Atėnuose vidutiniškai kainuoja 16 eurų, Vilniuje – 20,96 euro.
Atėnų gyventojams batai kainuoja pigiau nei vilniečiams, sportiniai „Nike“ bateliai Graikijos sostinėje vidutiniškai kainuoja 86 eurus, Vilniuje – 76,8 euro. „Levis“ džinsai brangiau kainuoja Atėnuose nei Vilniuje, atitinkamai 72,4 ir 54,3 euro.
Būstas brangiau Vilniuje
Tačiau butų nuoma Vilniuje brangesnė nei Atėnuose. Pavyzdžiui, 1 kambario buto nuoma Graikijos sostinėje kainuoja 253,6 eurų, Vilniuje – 441,9 eurų. Ne miesto centre kainų skirtumas jau dingsta – 262 ir 251 euras.
Už trijų kambarių buto nuomą centre daugiau paklotumėte Vilniuje (829 eurus), kai Atėnuose – 524. Ne miesto centre butai brangesni jau Atėnuose.
Pasirodo, Vilniuje vidutinė kvadratinio metro kaina naujame bute yra kone dvigubai aukštesnė (2,085 tūkst.) nei Atėnuose (1,311 tūkst.).
Statistika žlugdo mitą, kad graikai moka mažiau už komunalines paslaugas nei lietuviai. Bazinė paslaugų (elektra, šildymas, vanduo, šiukšlės) kaina 85 kvadratinių metrų butui Atėnuose ir Vilniuje kainuoja apie 150 eurų. Tačiau mobilaus ryšio paslaugos Lietuvoje – keturis kartus pigesnės, internetas Lietuvos sostinėje – dvigubai pigesnis.
Už kino seansą Atėnų gyventojas moka brangiau nei vilnietis, atitinkamai 7 ir 4,70 euro.
Turi sumokėti skolą
Lietuvos skola yra nepalygina su Graikijos. Mūsų valstybės skola yra 16 kartų mažesnė nei Graikijos, nors gyventojų mūsų šalyje yra keturis kartus mažiau nei Graikijoje.
Graikija yra pasiskolinusi iš kelių tarptautinių
kreditorių – TVF, Europos centrinio banko (ECB), Europos
investicijų banko (EIB), Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF),
Europos šalių vyriausybių ir privačių investuotojų.
Šios paskolos – tai dalis dviejų tarptautinės paramos paketų,
dėl kurių buvo susitarta 2010 ir 2012 metais, siekiant išgelbėti
šalį nuo bankroto finansinės krizės laikotarpiu.
Tokios sumos Lietuvai pakaktų net 26 metus išlaikyti ligonines, mokyklas, darželius ir visus kitus biudžetininkus, jei ir toliau įsisavintume ES paramą. Išėmus ES paramą, laikotarpis dar labiau pailgėtų.
Tiesa, mūsų šalis taip pat yra skolinga. 2014 metų pabaigoje Lietuvos valstybės skola siekė 53,7 mlrd. litų (15,5 mlrd. eurų), taigi mūsų šalis yra skolinga 16 kartų mažiau nei Graikija.
Nors Graikijos paskolų grąžinimas numatytas iki 2045 metų, didžiausią jų
dalį, siekiančią apie 15 mlrd. eurų, reikia grąžinti šiais metais. Taigi Graikija turi pusmetį laiko grąžinti tokią pačią skolą, kiek mūsų šalis yra apskritai skolinga visiems kreditoriams.
2016 metais šalis turės sumokėti šešis milijardus eurų, 2017
metais – 7,5 mlrd. eurų, 2018 metais – 3,5 mlrd. eurų.
Čia pateikiama trumpa santrauka skolų, kurias šalis turi
grąžinti šiemet.
Liepos-gruodžio mėnesiais Graikija turi sumokėti 10,3 mlrd.
eurų TVF, ECB ir EIB, neskaičiuojant palūkanų už trijų ir šešių
mėnesių trukmės iždo obligacijas, kurias reikia mokėti beveik kas
mėnesį.
Liepos 13 d.: 455 mln. eurų TVF;
liepos 20 d.: 3,5 mlrd. eurų ECB;
liepos 20 d.: 25 mln. eurų EIB;
rugpjūčio 20 d.: 3,2 mlrd. eurų ECB;
rugsėjį: 1,6 mlrd. eurų TVF keturiomis dalimis, rugsėjo 4 d.,
14 d., 16 d. ir 21 d.
spalio 13 d.: 455 mln. eurų TVF;
gruodį: 1,2 mlrd. eurų TVF trimis dalimis – gruodžio 7d., 16
d. ir 21 d.