Nuo naujųjų metų dabartinės formos tiesioginio debeto iš viso neliks. Tiesa, dauguma komercinių bankų ar lizingo bendrovių savo klientams kol kas apie tai delsia pranešti. Negana to, daliai klientų tiesioginis debetas bus apmokestintas.
„Lietuvoje dabartinio, sakyčiau, folklorinio tiesioginio debeto nebeliks. Juos keis elektroninės sąskaitos. Šią idėją bankai perima iš Švedijos ir Suomijos, kur jos jau taikomos“, – portalui lrytas.lt aiškino Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Naujovės esmė – bankai įgaus didesnį vaidmenį tiesioginio debeto sutartyje. Pavyzdžiui, dabar, jei gyventojo sąskaita tuščia, o paslaugos pardavėjas negali atgauti įmokos, abi pusės gali aiškinti santykius. Pagal būsimą tvarką skolą išieškos bankas.
Be to, daliai gyventojų tiesioginis debetas tikrai taps mokamas. Tai patvirtino ir S.Kropas: „Jei jūsų ir bendrovės sąskaitos yra skirtinguose bankuose, už tai teks mokėti.“
Šiuo metu daugelis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų yra valdomi Skandinavijos bankų.
Nemato reikalo skubėti
Tačiau kodėl bankų klientams apie tai nepranešama? Lietuvos banko duomenimis, pernai atlikta apie 14 milijonų tiesioginio debeto operacijų.
„Klientai bus informuoti, kai gaus pranešimus apie elektronines sąskaitas“, – sakė S.Kropas.
Lietuvos banko teigimu, elektroninės sąskaitos pageidaujantiems bus pateikiamos tiesiai į internetinę bankininkystę.
„Mokėtojai galės pasirinkti – apmokėti e. sąskaitą ar nustatyti, kad e.sąskaita būtų apmokėta automatiškai“, – lrytas.lt teigė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus ekonomistė Jurgita Juškevičiūtė
Pasak jos, kol kas tik vienas didžiųjų bankų yra paskelbęs paslaugos įkainius.
„Swedbank“ praėjusią savaitę jau pranešė savo klientams apie naujaisiais metais įsigaliosiančią naują tvarką.
„Papildomai klientams niekuo rūpintis nereikės. „Swedbank“ automatiškai klientų turimas tiesioginio debeto sutartis ar sutikimus pakeis e. sąskaitos automatinio mokėjimo sutartimi“, – savo tinklalapyje klientus informuoja bankas.
Tačiau čia pat primena, kad jei sąskaitos bus skirtinguose bankuose, klientas turės mokėti įprastą tarifą.
„Automatinis e. sąskaitos apmokėjimas „Swedbank“ klientams nieko nekainuos, jeigu e. sąskaitos siuntėjo sąskaita bus „Swedbank“. Kitu atveju bus taikomas įprastas vietinio mokėjimo pervedimo į sąskaitą kitame banke įkainis“, – lrytas.lt teigė Orinta Barkauskaitė, „Swedbank“ Verslo bankininkystės komunikacijos srities vadovė.
Žada didesnį pasirinkimą
Pašnekovai tikisi, kad nauja tvarka bankų klientams leis daugiau pasirinkti. „Klientas pats galės pervesti įmokas arba įgalioti tai padaryti banką“, – naujos tvarkos privalumus vardijo S.Kropas.
Jis negalėjo pasakyti, ar bankai šios paslaugos papildomai neapmokestins. „Jei jie susidurs su papildomomis sąnaudomis, tai, žinoma, turės apmokestinti paslaugą. Tačiau supraskite – klientai turės daugiau pasirinkimo laisvės“, – bandė įtikinti pašnekovas.
Iki šiol tiesioginis debetas klientams yra nemokamos – pakanka tik turėti sąskaitoje reikiamą pinigų sumą, kuri ir nuskaičiuojama.
Portalo lrytas.lt žiniomis, šiuo metu komerciniai bankai rengiasi naujai tvarkai, kurią patvirtino Lietuvos bankas. Daugiau informacijos gali būti pateikta rudenį.
Finansinės integracijos projektas
Lietuvos bankų asociacijos vadovas S.Kropas mano, kad daugumos klientų, kurie turi tiesioginio debeto sutartis, naujovė smarkiai nepalies.
Be to, tarp bankų esą padidės konkurencija dėl klientų. Į mokėjimų rinką Lietuvoje žengia nauji žaidėjai, o tai gyventojams turėtų suteikti daugiau galimybių pasirinkti.
Mūsų šalis ateinančiais metais jungsis į vieną didžiausių pasaulyje finansinės integracijos projektų SEPA, kuris suvienodins kredito pervedimus ir tiesioginį debetą visoje ES.
Skuba apmokestinti išgryninimą
Komerciniai bankai vienas po kito papildomai apmokestina pinigų išgryninimą iš bankomatų. Nuo rytojaus SEB bankas klientams sumažins nemokamo grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų limitą.
Jau nuo rytojaus mokėjimo kortelėms, į kurių sąskaitas yra pervedamas asmens darbo užmokestis, bus nustatytas 500 eurų per mėnesį nemokamas pinigų paėmimo iš bankomatų limitas. Tiems, kurie turi paslaugų planus, – 800 eurų limitas.
„Šiuo žingsniu stengiamės ir toliau skatinti gyventojus rinktis patogų ir saugų atsiskaitymo mokėjimo kortele būdą, taip pat keisti įpročius tų, kurie mokėjimo kortelę vis dar pirmiausia naudoja tam, kad bankomatuose pasiimtų grynųjų pinigų“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Banko atstovas teigia, kad dauguma klientų per mėnesį iš bankomatų nepasiima net 500 eurų. Kito banko atstovas neseniai paaiškino, kad už išgryninimą reikia mokėti, nes bankomatai priklauso bankams, o ne klientams.
Populiarėja mokėjimo kortelės
Banko statistika rodo, kad beveik kas antras (58 proc.) SEB banko mokėjimo kortelių turėtojas šiuo metu per mėnesį iš bankomatų pasiima mažiau negu 300 eurų, o iki 500 eurų per mėnesį pasiima net 77 proc. kortelių turėtojų.
Be to, statistika rodo, kad atsiskaitymai kortelėmis populiarėja. SEB klientai jau daugiau kaip trečdalį atsiskaitymų įvykdė kortelėmis.
Kiek anksčiau pinigų išgryninimą apmokestino DNB, o „Swedbank“ galiojantis limitas – 580 eurų lieka tas pats. Bankas taiko 0,4 proc. mokestį, jei išgryninta suma yra didesnė.
Be to, visada yra šiokių tokių alternatyvų.
Jei žmogui reikia daugiau grynųjų pinigų, negu nustatytas mėnesio nemokamas limitas, jis visuomet gali pasinaudoti alternatyva, kuri irgi yra nemokama: pasiimti grynųjų pinigų išmokėjimo paslaugą teikiančių parduotuvių kasose (pavyzdžiui, prekybos centruose).
Parduotuvėse žmogus, atsiskaitydamas už pirkinius kortele už ne mažesnę negu 5 eurų sumą, nemokamai gali pasiimti nuo 5 iki 100 eurų. Pirkimo ir mokėjimo kortele skaičius neribojamas, be to, šis limitas nėra įskaičiuojamas į nustatytą mėnesio nemokamą pinigų paėmimo iš bankomatų limitą.
