Skolų išieškojimo optimizavimo vizija – taip Lietuvos antstolių rūmai skambiai pavadino stumiamą idėją. Portalas lrytas.lt gavo dokumentą, neseniai pristatytą Vyriausybės nariams.
Šios naujovės esmė – absoliučiai visų skolų išieškojimą Lietuvoje perima antstoliai. Taip esą sutaupytų valstybė. „Biudžetui per metus tai kainuoja 14 mln. litų. Priverstinis skolų išieškojimas nėra valstybės institucijų prigimtinė funkcija“, – skelbiama Antstolių rūmų parengtoje vizijoje. Ir priduriama, kad valstybėje prie to dirba 290 darbuotojų.
Dar skolas išieško tiek „Sodra“, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek kitos institucijos, o taip pat ir antstoliai. Tačiau tarp jų yra skirtumas – antstoliai paprastai taiko papildomus išieškojimo mokesčius.
Antstoliai teigia, kad valstybinės institucijos dubliuoja antstolių veiksmus.
Kiek tai kainuos skolininkams?
Lietuvos antstolių rūmai žada, kad jeigu jiems būtų leista perimti visus skolininkus, išieškojimo efektyvumas padidėtų 30 proc. Be to, esą būtų mažiau priskaičiuota skolininkui palūkanų, delspinigių ir netesybų.
Tokiais antstolių pažadais valstybėje tiki ne visi. „Be išieškotinos skolos, pirmiausia būtų išieškotos antstolio vykdymo išlaidos“, – lrytas.lt teigė vienas Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas.
VMI apskaičiavo, kad antstolių paslaugos skolininkams papildomai kainuotų 5,8 milijonus eurų.
„Kai skolą išieško Mokesčių inspekcija, skolininkui tai papildomai nekainuoja. Tuo tarpu jei visus skolininkus perims antstoliai, išieškojimas neabejotinai kainuos papildomai“, – lrytas.lt teigė inspekcijos pareigūnas.
Nereiks išlaikyti valdininkų
To neslepia ir Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
„Žinoma, tai papildomai kažkiek kainuotų. Skolininkas pats susimokėtų už išieškojimą. Tačiau mokesčių mokėtojams nereikėtų išlaikyti tų 300 valdininkų, kurie išieško skolas“, – lrytas.lt teigė D.Satkauskienė.
Antstoliai Lietuvoje dažnai susilaukia kritikos už tai, kad išieškojimo kaina kartais būna nepagrįstai didelė. Pasitaikę atvejų, kad išieškojimas kainavo daugiau nei skolos dydis.
„Mokesčių inspektoriai skolas išieško be jokių papildomų mokesčių, o dabar siūloma, kad antstoliams būtų papildomai sumokama“, – aiškino pareigūnas.
Tačiau antstoliai turi savo skaičiavimus. Jų vizijoje teigiama, kad „operatyvesni priverstinio išieškojimo veiksmai padidintų įplaukas į biudžetą 3-4 kartus.
„Mes turime visą infrastruktūrą, darbuotojus. Tai galime daryti operatyviai ir centralizuotai“, – gynė idėją D.Satkauskienė.
O kaip dėl 5,8 mln. eurų papildomų išlaidų? „Čia skaičiavimai iš oro. Net nežinau, iš kur tokį skaičių gavo“, – stebėjosi Antstolių rūmų valdytoja.
Tačiau Mokesčių inspekcijoje neabejojama – valstybės biudžetas tokiu atveju tik nukentėtų. Nes antstoliai pirmiausia persivestų savo dalį už paslaugas, o jau tik po to rūpintųsi, kad skolą atgautų ir valstybė.
Vyriausybėje nuomonės – skirtingos
Ši revoliucinė vizija jau buvo pristatyta Vyriausybei, Finansų ir Teisingumo ministerijai. Planą perimti skolininkus palaiko dalis valdininkų, tačiau netrūksta ir kritikos.
Finansų ministerija, neoficialiomis žiniomis, abejoja, ar tokia vizija būtų naudinga valstybei.
Antstolių rūmai siūlo keisti Vyriausybės nutarimą ir dar kelis teisės aktus. Dėl šios naujovės gali būti apsispręsta jau šį rudenį.
