Kas šimtą metų nebuvęs Palangoje, maloniai nustebs išvydęs, kaip pasikeitęs turgus. Prekystaliai sutūpdyti po milžinišku dailiu mediniu stogu. Turgavietę juosia mažos krautuvėlės ir kavinukės. Tai ir bandelių kepyklėlės, ir šviežių sulčių bei įvairiausių prieskonių krautuvės.
Kasdien nuo 8 valandos ryto iki 17.30 veikiančiame turguje galima nusipirkti ir maisto, ir rūbų – tiek naujų, tiek padėvėtų. Užuolaidos poilsiautojams gal nelabai rūpi, o štai smulkūs sendaikčiai traukia dažno akį.
Kur pardavėjai – su šypsena, šnekūs ir dailiai išdėlioję savo prekes, gali pasijusti lyg Prancūzijos ar Ispanijos prekyvietėje. Geltonu metalu puoštų indų, šviestuvų eilėse – lyg vaikštinėtum Turkijos prekybinėje gatvelėje. Bet kokiu atveju tai puikus laiko praleidimo būdas, jei kažkuriuo dienos metu saulė nelepina ar pabodo tysoti paplūdimyje.
Kainos panašios kaip Vilniuje ar Žagarėje. Aviečių litras ir nedidelis šilauogių indelis kainuoja po 2 eurus, arbūzo kilogramas – 89 eurocentai. Agurkų kilogramas – 1,20 euro, pomidorų – 1,80, šviežių bulvių – 70 eurocentų. Žemuogių, kurių būna ir prie prekybos centrų, stiklinaitė kainuoja 2 eurus, voveraičių litrinis stiklainis – 2,50 euro.
Buvo girdėti šnabždantis, kad neva daržovių ir vaisių prekeiviai atsiveža iš bazės, tai visai ne ūkininkų užaugintas derlius. Bet juk taip būna visuose miestuose ir miesteliuose, tad pirkėjui visuomet reikia pasitelkti savo gastronominę patirtį ar bent jau nuojautą.
Keliose vietose galima nusipirkti naminių kiaušinių, dešimt jų kainuoja 2 eurus. Jau prekiaujama šiųmečiais vasariniais obuoliais, kurių kilogramas atsieitų 1,20 euro.
Jei pavyks, rasite naminio saldaus pieno sūrio, kurio nemažas gabalas kainuoja 5 eurus.
Pusė litro medaus kainuoja 5,50 euro, kilogramas – 7 eurus.
Medumi prekiaujantis aštuoniolikametis Gabrielius Budrys didžiuojasi, kad jau beveik viską išmano apie bitininkystę. Su tėvu jis sukasi Klaipėdos rajone įkurtame ūkyje, šeima paruošia grikių ir iš pievų bičių sunešto medaus.
Tačiau kol kas didžiąją vaikino laiko dalį suryje prekyba turguje, kur jis būna nuo ryto iki vakaro. Darbu Gabrielius nesiskundžia, tik štai prasitarė, kad būtų gerai, jog kai kurie žmonės nelaidžiotų kandžių replikų.
„Nežinau, kodėl žmonės kai kada kandžiojasi – pavydi ar šiaip būna blogos nuotaikos“, – su šypsena kalbėjo vaikinas.
Ponios Irenos daržovių prekystalis itin gražus – papuoštas juozažolių, kraujažolių bei oranžinių medetkų puokštelėmis. Moteris turėjo jau ir pridžiovintų vaistažolių.
„Kai kas medetkų perka dėl grožio, paskui galima žiedus sudžiovinti – tai vaistas nuo visų ligų. Yra žmonių, kurie mane jau pažįsta ir perka vaistažolių metai iš metų“, – sakė moteris.
Ji augina ir gražiai atrodančius violetinės spalvos kopūstus – jų vitaminų kupinų lapų perka sveikuoliai ir maišo į savo pamėgtus kokteilius.
„Aš ir pati gyvenu tik sveikai“, – sakė giedrai nusiteikusi ponia Irena.