„Kol kas visą dėmesį sutelkiau į tekstilę. Dirbu tai, kas man labiausiai patinka – modeliuoju ir siuvu drabužius iš lino, rengiu fotosesijas“, – dizainerė Inga Šviesaitė vos spėja suktis nedidelėje siuvykloje. Audiniai, siuvimo mašina, manekenai, gatavi drabužiai – visam tam pakanka vietos nedidelėje Klaipėdos „Kultūros fabriko“ studijoje.
Pavasarį ji pristatė drabužių iš lino kolekciją „Penktasis elementas“. Prie jų, kaip ir dera kūrėjui, menininkė prisiuva ir savo prekės ženklą „MANO“.
„Studijoje įsikūriau šių metų pradžioje, kai tapau „Kultūros fabriko“ rezidente. Klaipėdos savivaldybė buvo skyrusi stipendiją – kaip ir visiems kitiems menininkams, kurie dirba „fabrike“. Tačiau stipendija jau baigėsi, ir reikia suktis pačiai. Tai – nelengva, bet įmanoma“, – sakė lininiais drabužiais ne vieną merginą aprengusi jaunoji kūrėja.
„Kultūros fabrike“ darbui vietą susirado ir dvi kūrybingos merginos Rūta bei Indrė. Jiedvi sukūrė studiją „Nebijok svajoti“, po kurios stogu planuoja vestuves, kuria svečių užimtumo programas bei rašo „Eko-švenčių“ scenarijus.
Paliko vietos versliems menininkams
Klaipėdos „Kultūros fabrikas“ atsidarė vos prieš kelis mėnesius. Tačiau jame laisvų patalpų, kuriose darbuojasi verslo „pradinukai“, sparčiai mažėja.
Pastate, kuriame darbui erdvę gauna jauni žmonės, nuo 1917-ųjų iki pat 2000-ųjų veikė tabako gaminių fabrikas. Išsikrausčius cigarečių gamintojams, apleistas jis dunksojo tol, kol Klaipėdos savivaldybė jo nenupirko. Sumokėjus kad ir simbolinę kainą, teko pasukti galvą, ką gi su juo veikti.
Galop atsirado idėja įkurti čia meno inkubatorių, kurių atsiradimą Lietuvoje rėmė ir Ūkio ministerija. Pamažu idėja tapo realybe, ir šiuo metu „Kultūros fabrikas“ po vienu stogu priglaudė įvairius kūrybinių verslų atstovus.
Penkiuose „fabriko“ aukštuose veikia gausybė kūrybinių studijų, vietos skirta ir konferencijų ir rengionių salėms, ir aktorių repeticijoms, ir kino mėgėjams.
„Kultūros fabrikas“ išdygo ne ant plyno lauko. Šiam projektui įgyvendinti prireikė 12,56 mln. litų (3,6 mln. eurų). Iš jų ES parama sudarė 8,164 mln. litų (apie 2,4 mln. eurų).
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skyrė 4,4 mln. litų (1,27 mln. eurų). Išlaidų reikėjo ir techniniam projektui parengti.
Nuomoja patalpas
Kūrybinių verslų sumanytojams patalpas lengvatinėmis sąlygomis išnuomoja ir daugiau savivaldybių. Menų inkubatorius pernai buvo atidarytas Anykščiuose.
Tačiau panašus projektas, kurio ėmėsi Šiaulių savivaldybė, beveik sužlugo.
Neseniai, liepos 16 dieną Šiaulių miesto tarybos nariai pritarė siūlymui nutraukti Menų inkubatoriaus projektą.
Iki rugsėjo 15 d. Šiaulių miesto savivaldybė privalės Menų inkubatoriaus projektą administruojančiai Šiaulių regiono plėtros agentūrai grąžinti per 400 tūkstančių eurų, iš jų – 351 tūkstantį pasiskolintų lėšų ir dar 50 tūkstančių iš miesto savivaldybės biudžeto.
