Privačių miškų savininkai mažina veiklos apimtį, nes dėl gerokai sumažėjusių medienos kainų ir papildomos mokesčių naštos pardavinėti dalies medienos nebeapsimoka. Gamintojai savo ruožtu skundžiasi dėl žaliavos stygiaus.
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) jau parengė skundą Europos Komisijai ir išsiuntė į Strasbūrą. Jie kelia abejonę, ar naujasis 5 proc. mokestis, turintis „apyvartos“ mokesčio požymių, atitinka Europos Sąjungos teisę.
Nuo sukčių pajuodusi rinka
Varėniškė miško savininkė Salomėja (pavardė redakcijai žinoma. – Red.), šiais metais pardavusi dalį medienos, turėjo valstybei sumokėti 900 eurų.
„Gerai, kad įmonė, pirkusi medieną, informavo apie būsimą mokestį ir tą sumą įskaičiavo į bendrą sandorio sumą. Priešingu atveju būčiau nemaloniai šokiruota“, – sakė varėniškė.
Ji piktinasi ne tik lyg iš dangaus nukritusiu mokesčiu, bet ir tuo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apie tai jos net neinformavo.
„Jei laiku nebūčiau sumokėjusi, be kaltės būčiau laikoma asmeniu, nuslėpusiu mokesčius“, – sakė ji. Salomėja svarsto, kas gali nutikti, jei kokia kaimo moterėlė parduos medieną įmonei, o toji nesiteiks apie būsimą mokestį jos įspėti.
Toks pat likimas gali ištikti ir tuos žmones, kurių mišką nusiaubę vagys nebus sučiupti. Mokestį už iškirstą mišką teks mokėti savininkui. „Ši rinka ir taip pajuodusi nuo sukčių. Dabar dar ir valstybė prie to prisidėjo“, – konstatavo miško savininkė.
Išduodama vis mažiau leidimų
LMSA tokiam mokesčiui prieštaravo nuo pat pradžių. Ir ne tik dėl to, kad jis įvedamas vienai socialinei grupei – privačių miškų savininkams, bet ir todėl, kad nėra paremtas jokia logika, kodėl jis toks turėtų būti.
„Apmaudu, kad nei iš šio, nei iš to paprastus žmones apmokestino dar vienu mokesčiu. Anksčiau 3–5 hektarų miško savininkas gyventojų pajamų mokesčio sumokėdavo nedaug, nes nebuvo apmokestinamas minimumas“, – atsiradusia dar viena biurokratine ir mokestine našta piktinosi verslininkas, LMSA pirmininko pavaduotojas Vidmantas Jusas.
Kaip rinka sureagavo į naująjį mokestį, byloja skaičiai.
Pirmi trys šių metų mėnesiai parodė, kad nuo sausio 5 proc. apmokestinus parduodamą nukirstą ar statų mišką privataus miško savininkai rinkai pateikė beveik 16 proc. mažiau medienos nei pernai per tą patį laikotarpį.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Valstybinė miškų tarnyba išdavė 15,6 proc. mažiau leidimų miškui kirsti, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Per antrąjį ketvirtį – net 28 proc. mažiau.
Apmokestinamas darbas
„Dar viena blogybė, kad apmokestinamas savininkas, nesvarbu, ar jis parduoda nenukirstą mišką, ar pagamintą medieną. Vadinasi, jei nukirtai, idėjai darbo ir pardavei tą medieną brangiau, nei būtum pardavęs nekirstą mišką, apmokestinamas ir tavo atliktas darbas“, – keista mokesčio skaičiavimo metodika stebėjosi verslininkas.
Pasak jo, tai akivaizdžiai liudija, koks neapgalvotas buvo tas mokestis.
„Žmonės neskatinami savo miške ūkininkauti, o kam nors jį parduoti. Čia galima įžvelgti tam tikrus interesus. Tokia mintis peršasi vien dėl to, kad mokestis įteisintas buldozeriniu principu“, – sakė pašnekovas.
Mokesčių paskirtis pasikeitė
Svarstant šio mokesčio būtinumą buvo teigiama, kad surinkti pinigai bus skiriami miško kelių priežiūrai ir tvarkymui. Tačiau dabar formuluojama, kad pinigai taip pat bus skiriami miškų inventorizacijai, priešgaisrinei miškų sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir kenkėjų bei ligų židiniams likviduoti.
„Tai buvo akių dūmimas nežinantiems. Visi pinigai eina į bendrą katilą, keliams lieka nedidelis procentas“, – sakė asociacijos atstovas.
Ketvirtadienį asociacijos nariai ketina apsilankyti VMI ir kalbėtis, kad žmonėms nebūtų taikomos žiaurios akcijos.
„Juk anksčiau žmogus žinojo, kad pardavė mišką įmonei, toji sumokėjo už jį 15 proc. mokestį, ir niekas valstybės nenuskriaudė. O dabar pats pardavėjas liko skolingas“, – kalbėjo V.Jusas.
Negali konkuruoti su latviais ir baltarusiais
Kęstutis Žemaitis, Utenoje veikiančios medienos įmonės „Kestarolis“ vadovas, neslepia, kad, įvertinus įsigaliojusį naująjį mokestį, transportavimo išlaidas, parduoti medienos nebeapsimoka.
„Mes sustabdėme kirtimus, nes dėl išaugusių mokesčių jau trūksta apyvartinių lėšų. Anksčiau per mėnesį kirsdavome 4 tūkstančius kubinių metrų medienos, dabar – tik vieną tūkstantį“, – sakė trylika metų veikiančios įmonės savininkas.
Anot jo, šia spraga iš karto pasinaudojo baltarusiai, ukrainiečiai, latviai, kurių mediena dabar pigesnė.
„Ir taip mokame 15 proc., o dabar dar 5 proc. užplojo. Latvijoje bendras mokestis tesiekia 7 proc., o Lietuvoje – 20 proc. Kaip mes galime konkuruoti? Kas pirks mūsų Lietuvos įmonių medieną, kai ji apkrauta mokesčiais ir dėl to pabrango?“ – piktinosi verslininkas.
Jis tikisi, kad padedant Strasbūro teismui šį mokestį pavyks panaikinti.
Įstatymo niuansai
lrytas.lt primena, kad smulkieji fiziniai miškų valdytojai mokestį turi mokėti už už pusmetį – iki liepos 15 dienos ir sausio 15 dienos, o juridiniai miškų valdytojai – kas mėnesį, nepriklausomai ar nuolat vykdo veiklą, ar atlieka pavienius sandorius.
