Prieš metus vidutinis kyšio ir komercinio papirkimo dydis buvo 109 tūkstančiai rublių. Policininkai, beje, prisipažįsta, kad jų skaičiavimai yra labai apytikriai. Nacionalinio antikorupcinio komiteto pirmininkas Kirilas Kabanovas mano, kad „apskaičiuoti vidutinį kyšio dydį Rusijoje paprasčiausiai neįmanoma, kadangi ši nusikaltimo rūšis yra latentinė (paslėpta, nematoma – Red.), dėl to visi skaičiavimai bus netikslūs“.
Neseniai Generalinės prokuratūros atstovai pažymėjo, kad 4 procentais sumažėjo išaiškintų korupcijos atvejų, tačiau teigiama dinamika stebima tik pagal asmenų, davusių kyšius, išaiškinimo atvejus. Tokį pareiškimą Generalinės prokuratūros kolegijos posėdyje, skirtame šių metų pirmojo pusmečio darbo rezultatų aptarimui, padarė RF generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Aleksandras Buksmanas.
Savo pranešime jis pažymėjo, kad yra nenormalu, kada kovojant su korupcija šiais metais padidėjo tik kyšio davėjų išaiškinimo atvejų, o ne kyšio gavėjų. Pasak jo, statistika rodo, kad nusikaltimų, susijusių su kyšio davimu, daugėja – per pirmąjį pusmetį jų padaugėjo 21 procentu. O išaiškintų kur kas pavojingesnių kyšio gavimo atvejų Rusijos Federacijos 40-yje subjektų smarkiai sumažėjo.
Ekspertai, su kuriais pabendravo žurnalistai, prisipažįsta, kad dažniausiai naudojami teisėjų, liudytojų, nukentėjusiųjų tiesioginio papirkimo arba papirkimo per tarpininkus metodai. Daugelis bylų nutraukiama kaip tik tada, kada liudytojai teisme visiškai keičia parodymus, išsižada savo žodžių, pasakytų tyrimo metu. Tad kaltinamieji gali būti paleidžiami į laisvę dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo, neįrodžius jų nusikalstamos veikos.
Kaip rodo Teismų departamento prie Rusijos Federacijos Aukščiausiojo teismo duomenys, 2014 metais tarp nuteistųjų už korupciją 44 procentus sudarė valstybės ir savivaldybių tarnautojai, 23 procentus – teisėsaugos struktūrų darbuotojai, 12 procentų – švietimo sferos darbuotojai.
Parengė Leonas Grybauskas