Registrų centras pranešė, kad liepą šalyje perleista apie
10,2 tūkst. nekilnojamųjų daiktų, arba 4 proc. daugiau negu tuo
pačiu metu pernai. Tuo tarpu šiemet per septynis mėnesius
nekilnojamojo turto objektų parduota 59,1 tūkst., arba 12,4 proc.
mažiau negu pernai sausį–liepą.
Pasak Registrų centro, ryškiausias būsto rinkos ūgtelėjimas
liepą užfiksuotas Vilniuje ir Šiauliuose, Klaipėdoje gana aukštas
prekybos butais lygis stebimas tris mėnesius iš eilės. Panevėžyje
būsto rinka lieka panašaus lygio kaip pernai, o Kauno miestas, nors
ir galintis pasigirti antra pagal dydį šalyje būsto rinka,
nepasiekia 2014 metų lygio.
Liepą, palyginti su liepa pernai, individualių gyvenamųjų
namų pardavimas sumažėjo 2,9 proc. iki 941, butų – 2,3 proc. iki
2842, mišrių pastatų sandorių padaugėjo 7,6 karto iki 84,
negyvenamųjų pastatų sumažėjo 0,5 proc. iki 416, negyvenamųjų
patalpų sandorių skaičius išaugo 5,6 proc. iki 999. Sodo namelių
pardavimas smuko 3 kartus iki 85, žemės sklypų pardavimas
ūgtelėjo 4,2 proc. iki 4859.
Per metus gyvenamųjų
namų pardavimas Lietuvoje smuko 10,2 proc. iki 5082, butų – 18,5
proc. iki 15,8 tūkst., negyvenamų patalpų – 17,9 proc. iki 5,2
tūkst., sodo namelių – 3,7 karto iki 462, žemės sklypų – 7 proc.
iki 29,6 tūkstančio.
Per metus padidėjo mišrių pastatų pardavimo
sandorių – 5,4 karto iki 330 bei negyvenamų pastatų – 5,4 proc. iki
2,56 tūkstančio.