Registrų centras pranešė, kad liepą šalyje perleista apie 10,2 tūkst. nekilnojamųjų daiktų, arba 4 proc. daugiau negu tuo pačiu metu pernai. Tuo tarpu šiemet per septynis mėnesius nekilnojamojo turto objektų parduota 59,1 tūkst., arba 12,4 proc. mažiau negu pernai sausį–liepą.
Pasak Registrų centro, ryškiausias būsto rinkos ūgtelėjimas liepą užfiksuotas Vilniuje ir Šiauliuose, Klaipėdoje gana aukštas prekybos butais lygis stebimas tris mėnesius iš eilės. Panevėžyje būsto rinka lieka panašaus lygio kaip pernai, o Kauno miestas, nors ir galintis pasigirti antra pagal dydį šalyje būsto rinka, nepasiekia 2014 metų lygio.
Liepą, palyginti su liepa pernai, individualių gyvenamųjų namų pardavimas sumažėjo 2,9 proc. iki 941, butų – 2,3 proc. iki 2842, mišrių pastatų sandorių padaugėjo 7,6 karto iki 84, negyvenamųjų pastatų sumažėjo 0,5 proc. iki 416, negyvenamųjų patalpų sandorių skaičius išaugo 5,6 proc. iki 999. Sodo namelių pardavimas smuko 3 kartus iki 85, žemės sklypų pardavimas ūgtelėjo 4,2 proc. iki 4859.
Per metus gyvenamųjų namų pardavimas Lietuvoje smuko 10,2 proc. iki 5082, butų – 18,5 proc. iki 15,8 tūkst., negyvenamų patalpų – 17,9 proc. iki 5,2 tūkst., sodo namelių – 3,7 karto iki 462, žemės sklypų – 7 proc. iki 29,6 tūkstančio.
Per metus padidėjo mišrių pastatų pardavimo sandorių – 5,4 karto iki 330 bei negyvenamų pastatų – 5,4 proc. iki 2,56 tūkstančio.
