Tą rodo Lietuvoje SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai.
Bendras kainų lygis pakilo
Paprašyti atsakyti į klausimą, kaip, jų manymu, pasikeitė bendras kainų lygis po euro įvedimo, 91 proc. respondentų atsakė, jog bendras kainų lygis padidėjo, 8,5 proc. – kad nesikeitė ir tik 0,3 proc. – kad kainos sumažėjo.
SEB banko atlikto tyrimo metu gyventojų buvo paprašyta nurodyti vidutines atrinktų prekių ir paslaugų kainas pernai metų gruodį ir šių metų gegužę. Kaip rodo tyrimo rezultatai, gyventojų nuomone, labiausiai brango bulvės (41 proc.), dienos pietūs (11 proc.), šokoladas (10 proc.), brangiau tapo apsikirpti (8 proc.) ir išgerti kavos kavinėje (4 proc.).
Kita vertus, gyventojai pastebi ir sumažėjusias kainas. Remiantis apklausos duomenimis, labiausiai atpigo moteriškos pėdkelnės (8 proc.) ir vyriškos kojinės (6 proc.) bei sviestas (4 proc.).
„Nors žmonės ir pastebi sumažėjusias kai kurių prekių ir paslaugų kainas, ko gero, apie jas pamirštama vertinant bendrus pokyčius. Labiau atkreipiamas dėmesys į tai, kas pabrango“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Gyventojai: bulvės brango, statistikai – pigo Palyginus apklausos rezultatus ir statistikų informaciją matyti, kad gyventojų nuomonė nesutampa su oficialia statistika ne tik dėl tam tiktų kainų pokyčio dydžio, bet ir dėl krypties.
Dėl bulvių, alaus, duonos, batono kainų pokyčių nuomonės išsiskyrė: gyventojai mano, kad šių prekių kainos nuo gruodžio iki gegužės padidėjo, tuo tarpu oficialioji statistika rodo priešingai. Pavyzdžiui, gyventojų nuomone, bulvės brango 41 proc., o statistika rodo, kad jos pigo 8 proc. Alus gyventojams atrodo brangęs 3 proc., o statistikai fiksuoja 4 proc. kainos sumažėjimą.
Vyriškos kojinės, moteriškos pėdkelnės bei dantų pasta, gyventojų nuomone, atpigo, statistikų – pabrango.
Gyventojų nuomonė ir statistikų pateikiami duomenys beveik nesiskiria tik dėl to, kaip keitėsi kavos puodelio kavinėje ir vyriško kirpimo kaina.
„Nesutapimai dėl sezoninių prekių, tokių kaip bulvės ar net moteriškos pėdkelnės, galėjo atsirasti todėl, kad apklausos dalyviai žiemą žiūri į vėlyvųjų bulvių ar šiltesnių pėdkelnių kainą, o pavasario pabaigoje – jau ankstyvųjų bulvių, kurių kaina didesnė, ar plonesnių ir pigesnių pėdkelnių. O, pavyzdžiui, pienas gyventojams gali atrodyti atpigęs ne tiek, kiek statistikams dėl to, kad žmonės dažniau pieną perka kitur negu eina stebėti statistikai arba dėl to, kad po euro įvedimo žmonės ėmė atkreipti ir į kitų gamintojų, galbūt brangesnius gaminius. Jautriau reaguojame pamatę didesnes kasdien perkamų prekių kainas ir nepakankamai įvertiname tokių prekių kainų sumažėjimą. Tuo tarpu dėl ne pirmo būtinumo prekių kainų padidėjimo nerimaujame mažiau“, – sako J.Varanauskienė.
Apie tyrimą
Norėdamas nustatyti, kokią įtaką nauja valiuta – euras – gali padaryti gyventojų vartojimo elgsenai, SEB bankas atliko dviejų dalių tyrimą, kaip gyventojai prisitaiko prie kainų nauja valiuta.
Vykdant tyrimą dvi apklausas atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Per pirmą etapą 2014 m. gruodžio 9–15 d. apklausti 1 097, per antrą, kuris vyko 2015 m. gegužės 23–31 d., – 1 011 gyventojų (15 m. ir vyresnių) iš įvairių šalies vietovių. Respondentams pateiktas 35 prekių ir paslaugų sąrašas ir paprašyta nurodyti, kokia, jų manymu, yra tos prekės kaina.
Tyrimo metu buvo lyginami gyventojų apklausos duomenys ir Statistikos departamento stebimų vienarūšių prekių ir paslaugų vidutinių kainų pokyčiai šių metų gegužę, palyginti su praėjusių metų gruodžiu.
