Netoli Kamajų, Greviškių kaime, šalia kelio prie raudono mūrinio namo stovi ant stalo sukrauti pomidorai, agurkai, medus, prisirpusios vyšnios.
Taip prekiauja sodybos šeimininkas 66 metų Alfonsas Šlepetys – labai linksmas vyras.
Pirmiausia jis pasidžiaugė, kad nuo vagių nukentėti neteko, o ir bambeklių dėl didelių kainų nepasitaikė.
„Žmonės kainomis nesipiktina. Kam reikia, tas sustoja ir perka. Kartais ir daugiau daržovių užsisako, atvažiuoja dar kartą“, – sakė pašnekovas.
Sodybą jis su žmona įsigijo tik pernai. Kibti į darbus ilgai netruko: tuoj ir bitėmis aviliuose pasirūpino, braškių prisodino, daržus apsėjo.
Būtent nuo braškių šįmet A.Šlepetys ir pradėjo prekybą. Žmonės net kibirais jų prašė parduoti.
Vasarą pabuvusi Rokiškio rajone, rudeniop šeima grįš į savo nuolatinę gyvenamąją vietą – Vilnių.
„Reikės juk prikopinėtą medų parduoti miestiečiams. O per vasarą senjorams būtina ką nors veikti. Kaime augę, į kaimą su žmona ir norime grįžti“, – pasakojo inžinieriumi dirbęs vyras.
A.Šlepetys sutinka derėtis. Už litrą medaus jis prašo penkių eurų, už kilogramą agurkų – pusantro euro, pomidorų – po du eurus. Tiek pat kainuoja ir vyšnių kilogramas.
Toks pakelių prekiavimo būdas yra populiarus ir užsienyje, vargingesnėse šalyse. Tik ten gyventojai dar ir kainas surašo prie prekių ir padeda dėžutę pinigams sumesti. Kiekvieno sąžinės reikalas, kiek jis prekių pasiims.
