SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad, įvedus
eurą, kur kas daugiau gyventojų, nurodydami prekių ir paslaugų
kainas, buvo linkę jas suapvalinti negu tada, kai euras dar nebuvo
įvestas. Pavyzdžiui, įvardindami, kiek kainuoja dienos pietūs,
gyventojai dažniau sakė, kad jie atsieina lygiai keturis ar penkis
eurus, kava – eurą, pusantro ar du. Pasak SEB banko šeimos finansų
ekspertės Julitos Varanauskienės, toks kainų apvalinimo efektas
lemia vartojimo išlaidų augimą.
Prieš įvedant eurą, buvo kalbama apie tai, kad perskaičiuojant
kainas iš litų į eurus dėl matematinio apvalinimo kai kurios kainos
gali padidėti, kadangi ir 1,99 lito, ir 2,01 lito perskaičiavus į
eurus virsta 58 euro centais.
„Vis dėlto realybėje nutiko taip, kad kainos dažnai apvalinamos
iki viso euro – 5,99 lito pavirsta ne 1,73 euro, bet į 2 eurais.
Taip lengviau skaičiuoti ne tik pardavėjams, bet ir pirkėjams“, –
sako J. Varanauskienė.
Anot ekspertės, apklausos duomenys rodo akivaizdžią tendenciją:
gruodžio mėnesį gyventojai buvo linkę gana atidžiai perskaičiuoti
kainas iš litų į eurus, bet gegužę – panašu, kad liovėsi tai
daryti.
„Pavyzdžiui, gruodį, kad kava turėtų kainuoti lygiai vieną, du
arba tris eurus, nurodė 20 proc. respondentų. Likusieji keturi
penktadaliai nurodė kainas su euro centais. Bet šių metų gegužę –
jau dvigubai daugiau – 43 procentai respondentų – nurodė iki viso
euro suapvalintas kavos kainas ir dažniau įvardijo, kad kava
kainuoja lygiai vieną, du ar tris eurus“, – pažymi J.Varanauskienė.
Anot jos, suapvalintas dienos pietų kainas nurodžiusiųjų dalis
padidėjo nuo 38 iki 65 proc. ir dažniau buvo minima, kad papietauti
kavinėje atsieina lygiai keturis arba penkis, šešis ar net septynis
eurus.
„Gyventojai dažniau nurodyti suapvalintas kainas galėjo dėl
dviejų priežasčių: pirma, jie tokias suapvalintas kainas jau matė
kavinėse; antra, tokias kainas jie turi mintyse, nes taip galvoti
paprasčiau“, – sako J. Varanauskienė.