Tiek vyrų, tiek moterų bei skirtingų amžiaus grupių respondentų nuomonė šiuo klausimu sutapo – jie visi vienodai palankiai palaikė idėją apsidrausti gyvybę prieš susisaistant santuokos įžadais. Labiau atsakymai išsiskyrė pagal apklausos dalyvių gyvenamąją vietą, pajamas ir užsiėmimą.
Palankiausiai idėją įvertino mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai – čia už ją pasisakė beveik 71 proc. (didžiuosiuose miestuose – 58 proc.). Ypač stipriai šį reiškinį palaikė Telšių ir Alytaus apskrities gyventojai – pasisakančiųjų už buvo atitinkamai 87 ir 79 procentai. Taip pat dažniau nei kiti idėjai pritarė vidutines ar kiek mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai (68–69 proc.), vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinys asmenys (67–68 proc.) bei smulkieji verslininkai (74 proc.)
Komentuodamas tyrimo rezultatus, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Artūras Bakšinskas atkreipia dėmesį, kad tokie „abipusio apsidraudimo“ atvejai šalyje yra labai reti: „vertinant statistiškai tokie atvejai, kai jaunavedžiai apsidraudžia gyvybę vienas kito naudai, Lietuvoje yra labai reti.
Į šeimos kūrimą mes dažnai žiūrime perdėm romantizuotai ir nesame linkę iš anksto aptarti tokių proziškų klausimų, kaip šeimos finansų planavimas. O juk šeimą kuriantys asmenys turėtų pagalvoti net ir apie tai, ką darys tuo atveju, jei jų šeima netikėtai praras pagrindinį maitintoją. Deja, į tai mes linkę žvelgti labiau per emocinę nei loginę prizmę ir vadovautis principu „bus, kaip bus“ arba save apgaudinėjame manydami, kad gal ir nieko nebus, jei apie tai negalvosime. Vedybinės sutartys Lietuvoje juk irgi nėra populiarios, nors užsienio šalyse tai – įprastas civilizuotų santykių reiškinys“.
Pasak A. Bakšinsko, gyvybės draudimu jaunos šeimos pradeda draustis dažniausiai susilaukusios vaikų arba paėmusios būsto paskolą.
„Augantys finansiniai įsipareigojimai, o kartu ir didėjanti atsakomybė už kitų šeimos narių gerovę priverčia sutuoktinius skrupulingiau planuoti savo finansus ir pasirūpinti finansine apsauga. Nelaimės atveju, kai žūsta šeimos maitintojas arba jis praranda darbingumą, turimos apsaugos priemonės padės sušvelninti finansinius padarinius visai šeimai“, – pabrėžia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas.
Gyvybės draudimo specialistai rekomenduoja apdrausti bent vieną šeimos narį – tą, kuris gauna didžiausias pajamas. Maksimalią finansinę apsaugą šeimą gautų apdraudusi abudu ją išlaikančius sutuoktinius. „Apsidrausdami gyvybę jaunavedžiai apsikeičia gražia dovana – abu partneriai jausis saugūs ir užtikrinti, kad net ir ištikus skaudžiai nelaimei, jų neužgrius nepakeliama finansinė našta. Draudžiantis gyvybės draudimu prioritetas šeimoje turi būti skiriamas jos maitintojui. Specialistai nerekomenduoja gyvybės draudimu drausti mažamečių vaikų, nors kai kurie tėvai ir linkę tai daryti. Vietoje to geriau taupyti vaiko ateičiai, pvz., jo mokslams“, – pažymėjo A. Bakšinskas.
Gyvybės draudimu šiuo metu yra apsidraudę maždaug 15 proc. Lietuvos gyventojų. Per praėjusius metus Lietuvos gyvybės draudimo įmonės šalies gyventojams išmokėjo beveik 9 mln. eurų, trečdalis šios sumos buvo skirta mirusių (žuvusių) apdraustųjų artimiesiems.
Reprezentatyvią viešosios nuomonės apklausą Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu šių metų pradžioje atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Iš viso buvo apklausti 1002 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.
