Liudininkai – receptai
To žmogaus jau nebėra. Ištikus prieširdžių virpėjimo priepuoliui, jis mirė pakeliui į ligoninę. Jo širdis buvo silpna, tad vaistų reikėjo ir širdies ritmo sutrikimams gydyti, ir aukštam kraujospūdžiui reguliuoti.
Įrašai kompensuojamųjų vaistų pase tebeliudija, kiek per mėnesį ligonis turėdavo primokėti už medikamentus.
Balandį gydytojas jam buvo išrašęs receptus keturiems preparatams. Vaistinių kasos kvitai liudija, kad už juos visus buvo primokėta apie 13 eurų. Didžiausia priemoka siekė 4,8, mažiausia – 1,54 euro.
Žmogui, kurio pajamos tebuvo neįgalumo pensija, tai buvo nemenki pinigai – vien tik šiems vaistams atiteko maždaug dešimtadalis mėnesio pajamų.
Myli nevienodai
Vidutiniškai 65 eurus valstybė kiekvienais metais skiria vieno širdies ir kraujagyslių ligomis sergančio žmogaus vaistams kompensuoti. Triskart daugiau atlyginama cukrinio diabeto kamuojamam žmogui. 723 eurai per metus atitenka vaistams, kuriais gydomas šizofrenija sergantis žmogus, kompensuoti.
Tad valstybė vienus ligonius globoja labiau nei kitus. Tiems, kuriuos kamuoja širdies ligos, reikalingų preparatų kainą valstybė dengia ne 100, bet 80 proc. ar dar mažiau.
Maža to, jau parengta tvarka, pagal kurią priemokos už vaistus širdies ligoms gydyti dar labiau padidės.
Keis kainodarą
Sveikatos apsaugos ministerijos Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija jau patvirtino naują vaistų kainodarą.
Kainodara keičiama kompensuojamųjų preparatų kainyne grupuojant panašius vaistus. Todėl bazinė kaina – ta, už kurią sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, – bus nustatoma pagal pigiausią iš preparatų.
Tokia tvarka sumažins valstybės, bet ne ligonių išlaidas vaistams. Sugrupavus vaistus ne pagal veikliąją medžiagą, o pagal jų paskirtį, bazinė kaina traukiasi, užtat priemoka pučiasi.
Laikas, kada ji įsigalios, priklauso nuo to, kada už ją nubalsuos sveikatos draudimo taryba ir bus parengtas ministrės įsakymas.
Primoka ne visi
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2014 m. kompensuojamuosius vaistus vartojo apie 1,2 mln. žmonių – kone 40 proc. Lietuvos gyventojų. Todėl nenuostabu, kad tam prireikia šimtų milijonų eurų.
Šiųmetis PSDF biudžetas siekia 1,4 mlrd. eurų. Iš jų vaistams kompensuoti numatyta 214 mln. eurų. Tai maždaug 5 proc. daugiau nei 2014-aisiais.
Nors ligonių kasų krepšyje pinigų vaistams pagausėjo, šias išlaidas norima perskirstyti, pasitelkus naująją kainodarą. Ar ji bus naudinga sergančiam žmogui? Skaičiai vaistų kainų lentelėse įspėja, kad – ne visiems.
Daugiausia pinigų iš PSDF biudžeto skiriama vaistams, kuriuos vartoja širdies ir kraujagyslių sistemos bei onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, kompensuoti. Praėjusiais metais ir vieniems, ir kitiems išleista maždaug po 46 mln. eurų.
„Širdininkai“ yra tie ligoniai, kurie už vaistus iš savo piniginės per metus primoka vos ne kita tiek – apie 33 mln. eurų. Tuo metu sergantieji vėžiu – tik 0,2 mln. eurų.
Tokia takoskyra yra todėl, kad daugumos kitų lėtinių ligų vaistai yra kompensuojami 100 proc. ir žmonėms primokėti nereikia, o jei ir reikia, labai nedaug.
Tokiems preparatams, kurių visą kainą dengia valstybė, išleidžiama apie 70 proc. vaistams skirtų PSDF biudžeto pinigų.
Planuoja sutaupyti
Ministerija yra parengusi taupymo planą. Ji sudarė 5 širdies ir kraujagyslių ligoms skirtų gydyti vaistų grupes ir apskaičiavo, kad pakeitus kainodarą PSDF biudžete pavyks sutaupyti apie 14 mln. eurų.
Pavyzdžiui, 2 mln. eurų planuojama sutaupyti į vieną grupę surašius kraujospūdžiui gydyti skirtus vaistus. Tokių preparatų yra 16, o jais Lietuvoje gydoma per 186 tūkst. žmonių.
Pagal pigiausią iš jų nustačius bazinę kainą, antra tiek už vaistus primokės tik 36 tūkst. ligonių. Visi kiti – gerokai daugiau nei dabar. Maždaug 100 tūkst. ligonių dabartinė priemoka per mėnesį pakils 1–4 eurais, o likusiems – 9–16 eurų.
3,8 mln. eurų siekiama sutaupyti sugrupavus dar septynis panašios paskirties preparatus, kuriais gydoma daugiau kaip 291 tūkstantis žmonių. Dabartinė priemoka išliks ta pati vos tūkstančiui ligonių. Visi kiti už jiems skiriamus šios rūšies vaistus per mėnesį mokės nuo 0,3 iki 2,73 euro brangiau.
Dar į vieną vaistų grupę surašius 7 preparatus, siekiama sutaupyti 1,1 mln. eurų. Tokiais vaistais gydoma apie 70 tūkst. žmonių. Iš jų maždaug 45 tūkst. už vaistus turės primokėti 0,68-6,98 euro daugiau, nei dabar.
Daugiausia – 6,8 mln. eurų užsimota sutaupyti, ant vieno suolelio susodinus dar vienus panašaus veikimo vaistus, kuriuos šiuo metu geria net 302 tūkst. žmonių. Iš jų priemokos dydis nesikeis tik 37 tūkst. ligonių. Užtat kita tiek ligonių už šiuos vaistus turės primokėti 26 eurais daugiau – dabar priemoka sudaro 4,5 euro. Visiems kitiems priemokos taip pat didės, tik ne taip smarkiai.
Jos pasistiebs nuo 0,08 euro iki 9,73 euro. Dar 14 tūkst. eurų norima sutaupyti, sugrupavus tokius vaistus, kurių dabar reikia 57 tūkst. ligonių. Priemokos šioje vaistų grupėje pakils nedaug, maždaug iki 2,73 euro.
Visa bėda, kad dažniausiai aukštas kraujospūdis gydomas ne vienu, bet keliais skirtingais preparatais. Tad bendra priemoka per mėnesį padidės ir 50 eurų.
Iš vienos lentynos perdės į kitą
Valentinas Gavrilovas
Sveikatos apsaugos viceministras
„Grupuojami tie vaistai, kuriuos galima keisti tarpusavyje. Todėl tokia tvarka kol kas palies tik kardiologinius – širdies ligoms gydyti skirtus vaistus.
Žmogus turės teisę pasirinkti pigiausią tos grupės preparatą. Tokiu atveju priemoka nesikeis. O jei norės gydytis tokiais vaistais, prie kurių yra įpratęs ar jam atrodo, kad jų poveikis yra geresnis, taip pat bus suteikta galimybė jų įsigyti, nors priemoka ir padidės. Daug valstybių tokios galimybės nesuteikia ir konkurso būdu nuperka tik pigiausių vaistų.
Sutaupytų PSDF biudžeto lėšų bus skiriama kitiems kardiologiniams vaistams, kurie buvo brangesni, todėl retai skiriami, kompensuoti.
Tie sutaupyti pinigai, kurių dar liks, atiteks vaistams, kurie dar nėra kompensuojami, bet tokios galimybės laukia rezerviniame sąraše. Dėl pinigų stygiaus jie nėra perkelti į kainyną. Užtat sutaupius lėšų tai bus padaryta.“