Neišmoktos krizės pamokos: išlaidų šokui lietuviai nepasirengę

lrytas.lt
Praėjusios finansų krizės pamokas Lietuvos gyventojai išmoko tik iš dalies: praradę pagrindinį pajamų šaltinį, 30 proc. respondentų galėtų sėkmingai dengti pragyvenimo išlaidas ne mažiau kaip tris mėnesius, dar 29 proc. tai galėtų daryti mėnesį. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos banko užsakymu atliktas gyventojų finansinio raštingumo tyrimas.
Mažiau nei pusė apklaustų namų ūkių nurodė turintys tam tikrą „finansinę pagalvę“.
Daugiau nuotraukų (1)
Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojai stengiasi asmeninius finansus valdyti sąmoningai – daugiau nei pusė apklaustųjų pritaria teiginiams „prieš ką nors pirkdamas atidžiai apgalvoju, ar galiu tai sau leisti“, „aš apmoku sąskaitas laiku“, „atidžiai stebiu savo finansinius reikalus“, „nustatau ilgalaikius finansinius tikslus ir siekiu juos įgyvendinti“.
Tačiau tik 46 proc. apklaustų namų ūkių nurodė turintys tam tikrą „finansinę pagalvę“ – jie sugebėtų nesiskolindami ar nesikreipdami pagalbos į gimines ar draugus padengti ir netikėtas didesnes išlaidas, siekiančias mėnesio pajamas.
Netikėtam išlaidų šokui labiau yra pasirengę vyrai, aukštesnio išsilavinimo, didžiausias mėnesio pajamas (daugiau nei 489 eurų) gaunantys namų ūkių atstovai ir didmiesčių gyventojai.
„Spalio 31-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė taupymo diena yra puiki proga prisiminti, kad būtent taupymas yra vienas iš paprasčiausių, lengvai prieinamų finansinio „buferio“ užsitikrinimo būdų“, – sako Lietuvos banko vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.
Ji pataria gavus mėnesio atlygį iš karto atidėti 10 proc. savo pajamų: „Jei tokia suma iš pradžių atrodo didelė, reikėtų pradėti nuo mažesnių sumų, nes svarbiausia – pradėti“.
Anot T. Grinytės, santaupų didinimas yra nuolatinis procesas, kintantis priklausomai nuo gyvenimo etapo: „Taupymas yra prasmingas, kai žinome, kam taupome.
Vieniems tai gali būti atsargų kaupimas netikėtiems gyvenimo atvejams, kitiems – pinigų atidėjimas pradiniam įnašui siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą, dar kitiems – kaupimas pensijai. Taupymo tikslo nusistatymas pasufleruoja ir atitinkamą finansinį produktą, padedanti tą tikslą pasiekti“.
Turintys finansinių tikslų nurodė 55 proc. šalies gyventojų.
Pagrindiniai tikslai yra orientuoti į būsto (16 proc.) ir automobilio (11 proc.) įsigijimą. Dažniausiai finansinių tikslų siekiama taupant arba investuojant pinigus ir mažinant išlaidas (po 37 proc.).
Nagrinėjant taupymo ypatumus, paaiškėjo, kad lietuviai dažniausiai taupo grynaisiais pinigais (45 proc.) ir banko sąskaitoje (43 proc.), o 28 proc. apklaustųjų nurodė per paskutinius metus aktyviai netaupę.
KrizėLietuvos bankasPajamos
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.