Draudimo bendrovėmis visiškai arba iš dalies pasitiki 65 proc.
respondentų, priešingos nuomonės apie draudikus laikosi 16 proc.
respondentų. Pasitikėjimas dažniausiai argumentuojamas tuo, kad
draudimo bendrovės apmoka nuostolius ir žalą – taip teigė 25 proc.
pasitikinčiųjų draudikais, rodo „Spinter tyrimai“ apklausa.
Visiškai arba greičiau pasitiki komerciniais bankais 46 proc.
apklausos respondentų. Visišką ar iš dalies nepasitikėjimą jais
išreiškė 42 proc. piliečių. Pasitikėjimą II pakopos pensijų fondais
išreiškė 40 proc., o priešingos nuomonės laikosi 26 proc.
respondentų. Trečdalis apklaustųjų nuomonės dėl pensijų fondų
neturėjo, 28 proc. pasitikinčiųjų nurodė, kad pensijų fondais
pasitiki dėl būsimos pagalbos ir pajamų senatvėje.
Kredito unijomis visiškai arba iš dalies nepasitiki 53 proc.
apklaustųjų, o kaip dažniausią nepasitikėjimo priežastį – dažną
bankrotų atvejį – nurodė kas ketvirtas iš nepasitikinčiųjų.
Informacijos trūkumą arba girdimą neigiamą informaciją, kaip
nepasitikėjimo priežastį, įvardijo atitinkamai 16 ir 15 proc.
nepasitikinčiųjų. Kredito unijomis greičiau arba visiškai pasitiki
16 proc. respondentų.
Greitųjų kreditų bendrovėmis visiškai arba iš dalies nepasitiki
daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) apklaustų gyventojų.
Dažniausiai nurodomos šios nepasitikėjimo priežastys – didelės
palūkanos ir tai, kad „daug žmonių įklampinama į skolas, įskaitant
jaunimą“, taip savo nepasitikėjimą šiomis bendrovėmis argumentavo
atitinkamai 39 ir 19 proc. apklaustųjų. 12 proc. jų nepasitikėjimo
greitųjų kreditų bendrovėmis priežastimi įvardijo „be apribojimų
dalijamas paskolas“. Pasitikėjimą greitųjų kreditų bendrovėmis
išreiškė tik 8 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, dauguma iš
jų pasitikėjimą grindė „greitu paslaugų teikimu“ ir paslaugos
aktualumu.