Draudimo bendrovėmis visiškai arba iš dalies pasitiki 65 proc. respondentų, priešingos nuomonės apie draudikus laikosi 16 proc. respondentų. Pasitikėjimas dažniausiai argumentuojamas tuo, kad draudimo bendrovės apmoka nuostolius ir žalą – taip teigė 25 proc. pasitikinčiųjų draudikais, rodo „Spinter tyrimai“ apklausa.
Visiškai arba greičiau pasitiki komerciniais bankais 46 proc. apklausos respondentų. Visišką ar iš dalies nepasitikėjimą jais išreiškė 42 proc. piliečių. Pasitikėjimą II pakopos pensijų fondais išreiškė 40 proc., o priešingos nuomonės laikosi 26 proc. respondentų. Trečdalis apklaustųjų nuomonės dėl pensijų fondų neturėjo, 28 proc. pasitikinčiųjų nurodė, kad pensijų fondais pasitiki dėl būsimos pagalbos ir pajamų senatvėje.
Kredito unijomis visiškai arba iš dalies nepasitiki 53 proc. apklaustųjų, o kaip dažniausią nepasitikėjimo priežastį – dažną bankrotų atvejį – nurodė kas ketvirtas iš nepasitikinčiųjų. Informacijos trūkumą arba girdimą neigiamą informaciją, kaip nepasitikėjimo priežastį, įvardijo atitinkamai 16 ir 15 proc. nepasitikinčiųjų. Kredito unijomis greičiau arba visiškai pasitiki 16 proc. respondentų.
Greitųjų kreditų bendrovėmis visiškai arba iš dalies nepasitiki daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) apklaustų gyventojų. Dažniausiai nurodomos šios nepasitikėjimo priežastys – didelės palūkanos ir tai, kad „daug žmonių įklampinama į skolas, įskaitant jaunimą“, taip savo nepasitikėjimą šiomis bendrovėmis argumentavo atitinkamai 39 ir 19 proc. apklaustųjų. 12 proc. jų nepasitikėjimo greitųjų kreditų bendrovėmis priežastimi įvardijo „be apribojimų dalijamas paskolas“. Pasitikėjimą greitųjų kreditų bendrovėmis išreiškė tik 8 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, dauguma iš jų pasitikėjimą grindė „greitu paslaugų teikimu“ ir paslaugos aktualumu.
