Verslininkas, mokslo iniciatyvų entuziastas Vladas Lašas lakoniškas – investuoti reikėtų į mokslą ir žinias.
„Mano močiutė pasakojo, kad, gyvendama kaime ir turėdama seserų, ji pasirinko mokslą, o ne kraitį. Per visas negandas, Pirmąjį pasaulinį karą seserims kraičio neliko, o žinios jai išliko visada“, – sakė V.Lašas.
Žurnalistas, rašytojas Andrius Užkalnis teigė, kad investicija dažnai painiojama su išlaidomis.
„Investicija yra tai, kas duoda grąžą. Man atrodo, investicija yra toks dalykas, kai išlaidos seniai pasimiršta, o nauda vis dar gaunama. Kai kuriems žmonėms tai yra mokslai, kitiems – reikalingi kontaktai, tretiems – gamybos priemonės. Bet svarbiausias kriterijus, matyt, yra ilgalaikiškumas – kuo labiau ilgalaikis rezultatas, tuo sėkmingesnė investicija“, – vertino žurnalistas.
„Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas Rokas Grajauskas teigė, jog laikosi Benjamino Franklino nuostatos, kad didžiausią grąžą duoda investicijos į žinias.
„Manau, kad šis principas aktualus tiek kiekvienam žmogui atskirai, tiek ir visai visuomenei. Todėl, jei paklaustumėte, kokią didžiausią investiciją šiandien gali padaryti valstybė, atsakyčiau, kad į švietimą. Man juk ne tas pats, kaip gyvensiu aš pats senatvėje ar kaip gyvens mano vaikai. XXI-ajame, t.y. masinės informacijos, amžiuje itin svarbu bus mąstyti greitai, kritiškai bei kūrybiškai operuojant dideliais kiekiais skaitmeninės informacijos. Jei mūsų švietimo sistema sugebės paruošti taip mąstančius žmones, tai visiems mums užtikrins šviesesnę ateitį“, – sakė ekonomistas.
Viena iš menų fabriko „Loftas“ įkūrėjų Živilė Diawara sako, kad investuojant reikėtų žiūrėti plačiau ir toliaregiškiau, negalvoti apie tai, ką gausiu šiandien, o labiau apie ateitį ir ilgalaikę perspektyvą.
„Svarbu, kad ta nauda nebūtų tik tiesioginė, bet ji būtų ir visuomenei, miestui, valstybei“, – sakė Ž.Diawara.
„Maisto banko“ atstovas Vaidotas Ilgius siūlo investuoti į tai, kas paliktų ryškų pėdsaką.
„Man, dirbančiam socialinėje srityje, atrodo, kad sėkminga investicija yra ta, kuri matoma ne tik finansinėje naudoje, bet ir palieka ryškų pėdsaką didinant Lietuvos gerovę“, – teigė „Maisto banko“ plėtros ir komunikacijos skyriaus vadovas V.Ilgius.
Aukštųjų technologijų įmonės „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis tiki investicijomis į vaikus, nes tai – investicija į ateitį.
„Į vaikus plačiąja prasme, ne tik savo, bet ir visus vaikus, į tą jaunimą, kuris užaugs ir pakeis mus. Tai didžiausia ir prasmingiausia investicija“, – pasisakė mokslininkas V.Jokužis.
Klaipėdoje ir Vilniuje atlikus gatvės apklausą, daugiau kaip pusė iš 100 kalbintų žmonių teigė, kad daugiausiai valstybės investicijų turėtų būti skiriama švietimui, kokybiškam išsilavinimui. Gyventojams taip pat labai svarbu sveikatos, kultūros politikos gerinimas, šeima ir vaikai, o sostinės gyventojai norėtų kokybiškesnio viešojo transporto, efektyvesnio viešo valdymo.
Lietuvoje prasidėjo naujas ES investicijų laikotarpis, kurio metu didžiausias finansavimas bus skirti mokslui ir inovacijoms, efektyviai energetikai, aplinkosaugai ir klimato kaitai, transporto sistemos tobulinimui, kokybiškam užimtumui, smulkiajam ir vidutiniam verslui, socialinei politikai ir skurdo mažinimui, pažangiam valdymui. Tam iki 2020 m. iš ES struktūrinių fondų bus skirta apie 6,7 mlrd. eurų.
