LRT radijo nuomonių telefonu paskambinęs Jonas iš Biržų domėjosi, ar kalėdojantys kunigai teisėtai renka aukas ir ar tuo neturėtų susidomėti Valstybinei mokesčių inspekcija (VMI).
„Prieš šventes kunigai važinėja po namus, renka rinkliavas ir deda pinigėlius sau į kišenę. Kaip čia yra? Ar teisėtai? Gal turi pasidomėti Mokesčių inspekcija? Bažnyčioje ir sekmadienį renka, ir dar važinėja po namus“, – sako Jonas.
VMI kunigų ėjimas pas žmones ir aukų rinkimas, vadinamas kalėdojimu, neužkliūna, nes pagal įstatymus lėšos, aukojamos religinėms bendruomenėms, neapmokestinamos.
„Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, religinių bendruomenių ir bendrijų centrų dvasininkų ir aptarnaujančio personalo gautos pajamos, kaip išlaikymas, aukos, yra neapmokestinamos“, – teigia VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.
Tuo metu Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė Ž.Šeporaitytė sako, kad kalėdojimas pirmiausiai skirtas artimiau susipažinti su parapijiečiais ir nebūtina duoti kunigui pinigų.
„Įprastai žiemos laikotarpiu nuo advento pradžios kunigai lanko savo parapijos teritorijoje gyvenančius žmones – jie susipažįsta, užmezga ir palaiko ryšį. Liaudiškai tai vadinama kalėdojimu. Tai yra proga šeimoms gauti palaiminimą, pašventinti namus, taip pat tai yra laikas, kada galima paklausti kunigų jums aktualių klausimų ir pasikalbėti temomis, susijusiomis su tikėjimu. Tikintieji gali perduoti auką bažnyčiai, tačiau auka nėra privaloma. Ne pinigų rinkimas yra pagrindinis šitų lankymų tikslas“, – tvirtina Ž.Šeporaitytė.
