Paskutinę lapkričio savaitę vėjų košiamoje, snaigių barstomoje Bavarijos sostinėje prasidėjusi tradicinė kalėdinė mugė šiuolaikinį miestą visam mėnesiui pavertė angelų, marcipanų, prakartėlių ir glintveino rojumi.
Jau ne vieną šimtmetį veikianti mugė tradiciškai atidaroma penktadienį, prieš prasidedant adventui: įžiebiama įspūdingo dydžio eglė, kuri puošiama šalia miesto Rotušės. Aikštė paskęsta šviesų, garsų ir kvapų jūroje.
Tapo pasaulio piliečių Meka Mugės istorija tokia pat sena kaip ir garsiųjų Miuncheno aludžių. Keitėsi vietos, pavadinimai, o nuo 1972 metų mugė ilgam įsikūrė Marijos aikštėje (Marientplatz).
Žmonių jūra, plūstanti į aikštę, ir miesto nepažįstančiam žmogui neleidžia nukrypti. Minioje įmanoma sutikti iš įvairiausių pasaulio kampelių suplūdusių žmonių. Kalėdiniam šurmuliui neatsispyrė ir pastaruoju metu Bavariją užplūdę migrantai kitatikiai. Mugės šurmulyje jų daugybė. Vokiškus balsus nustelbia rusų, lenkų, italų, japonų turistų klegesys.
Aplink sukinėjasi policininkai: jų sutiksi ir metro prieigose, ir pagrindinėje aikštėje. Miestiečių ir svečių saugumas vokiečiams – šventas reikalas.
Pageidaujantiems – žmogaus dydžio angelai
Traukos centru tapęs miesto senamiestis virto tikra pagundų Meka. Viena prie kitos glaudžiasi palapinės, kuriose prekiaujama bene viskuo, kas tik galėtų tikti šventėms ir jas praskaidrintų. Tačiau išskirtinę vietą užima prakartėlės arba joms skirti elementai, Kalėdų eglučių papuošalai – nuo standartinių iki rankų darbo šedevrų.
Palapinėse pardavinėjami tradiciniai mediniai žaislai – spragtukai, kaminkrėčiai ir liaudies pasakų herojai. Visomis vaivorykštės spalvomis žaižaruoja eglučių puošmenos – burbulai, varvekliai, girliandos. Kolekcininkus masina vienetiniai stikliniai eglučių papuošalai. Šalia – žvakių, žvakidžių, varpelių ir visokių kitų grožybių, kurių ir pavadinimą sunku sugalvoti, rojus.
Kalėdinę dvasią kuria medinės Marijos su kūdikėliu ant rankų, gyvuliukų – asilų, ožkų, avių – figūrėlės, tvartelis ir pašarai.
Bene populiariausias mugės atributas yra angelas. Ir kaipgi be jų? Angelų čia gal daugiau nei aukštybėse, o kai kurie jų – net sulig žmogaus ūgiu. Ir patys įvairiausi: liūdni ir juokingi, liesi ir putlučiai.
Žaislų gamintojai sukūrė ištisas pasakas. Šokantys meškinai, pjūklais besidarbuojantys kiškiai, gudraujančios lapės, smaližiaujančios pelės. Pusnyse skendinčiame miške įkurdinta visa žvėrelių ir paukščių buveinė. Vienintelis pasakos iliuziją griaunantis elementas – ant kiekvieno judančio žvėrelio ar paukštelio kartu judančios kainų etiketės.
Alų keičia gliuvainas
Žvarbstančius mugės dalyvius vilioja kone kas antroje palapinėje parduodamas karštas vynas, kalėdiniai meduoliai ir dar begalė skanumynų. Sunku atsitraukti nuo prekystalių, apkrautų saldumynais ir vaisiais: keptais cukruotais obuoliais, spragintais migdolais, triufeliais, marcipanais, šviežiomis datulėmis, mandarinais, braškėmis.
Karštas vynas, kitaip gliuvainas, pilstomas į keraminius puodelius su kalėdinio Miuncheno atvaizdais ir kainuoja 5 eurus. Puodelį galima grąžinti ir atgauti pusę sumos, bet galima pasilikti atminimui.
Kiekvienas mugėje gali išlaidauti tiek, kiek leidžia jo piniginė. Galima rasti puošmeną už eurą, už prakartėlę sumokėti nuo 100 iki 200, o už didelį angelą – ir pusę tūkstančio eurų.
Eglė – be jokių įmantrybių
Žingsniuodamas spalvomis, garsais, šviesomis svaiginančia alėja atsiduri pagrindinėje aikštėje, prie neįtikėtino architektūros šedevro – elegantiškos gotikinės Rotušės, kurios fone svyruoja ir spinduliuoja vėjams paklūstanti didinga eglė. Jokio įmantrumo, tiesiog visa išdabinta žvakučių girliandomis. Tačiau natūralus jos ošimas nustelbia kitus garsus, o prieš spindesį nublanksta viskas, kas iki tol matyta.
Mugės šurmulį kaskart nutraukia įspūdingo dydžio Miuncheno katedros (Frauenkirche) varpai, kuriuos atkartoja kitos miesto kirchės.
Kai akys pavargsta nuo įspūdžių, o ausys – nuo gaudesio, galima užsukti į netoliese veikiančią čiuožyklą.
Ji tiesiog raibuliuoja nuo spalvų. Tiems, kurie nedrįsta stotis ant pačiūžų, atrama tampa žaismingos, įvairius pasakų personažus vaizduojančios rogės.
Vokiečiai jau perka eglutes
Kiek nuošaliau miesto centro esantys prekybos centrai ir mažesnės parduotuvės irgi neatsispiria kalėdinei dvasiai.
„Rewe“ prekybos centre šluojamos standartinės, į vazonus susodintos maždaug metro dydžio beveik 13 eurų kainuojančios eglės. Vokietės renkasi gėlių puokštes, tarp kurių kokia nors viena artėjančią šventę pranašaujanti detalė – kalėdinis papuošalas, blizgiais dažais dažytas kankorėžis.
Imigrantų gausiai apgyvendintame Laimo rajone daugybė pigiomis prekėmis prekiaujančių parduotuvių. Maždaug trečdalis prekybos salių užversta pigiais angelais, briedžiais, meškinais, žvakėmis ir visokiais kitokiais niekučiais, nuo kurių akių ir rankų neatitraukia ir mamos, ir aplink jas kaip pipirai pabirę vaikai.
Pabėgėlių kelionių, susitikimų ir laikinos prieglaudos vieta tapusioje centrinėje Miuncheno geležinkelio stotyje spindesio, girliandų, šviesų žėrėjimo taip pat nestinga. Kalėdų dvasia beldžiasi ir į pasieniuose snūduriuojančių valkatų, ir apie atrastą rojų svajojančių pabėgėlių širdis.
