Tiesa, statistika rodo, kad spalio-lapkričio mėnesiais
aktyvumas atsigavo, todėl, atsižvelgę į kitų sričių duomenis,
ekspertai vis dėlto linkę manyti, kad po sulėtėjimo trečiąjį
ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas įgavo pagreitį.
Frankfurte renkantis į posėdį Europos centrinio banko (ECB)
valdybai, atkreipiamas dėmesys į regione sumažintas įmonių kainas.
Toks pokytis rodo, kad metinis infliacijos lygis vargu ar sparčiai
kils nuo lapkritį registruotų 0,1 proc.
„ECB pareigūnų nerimas dėl kainų stabilumo tvirtėja, nes
apklausa rodo, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos smuko
antrąjį mėnesį iš eilės, – nurodo apklausas apdorojančios „Markit“
vyriausiasis ekonomistas Chrisas Williamsonas. –
Bent kol kas panašu, kad spartesnis augimas niekaip infliacijos
lygio nekelia“.
„Markit“ teigimu, 5 tūkst. euro zonos įmonių apklausoje gautas
vidurkis, t.y. pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) spalio-lapkričio
mėnesiais pakilo nuo 53,9 iki 54,2 punkto. Tiesa, toks rodiklis
prognozuoto 54,4 punkto nepasiekė.
Tyrimai parodė, kad antrąja svarbiausia euro zonos ekonomika
laikomos Prancūzijos ūkio plėtra susitraukė po lapkričio 13-osios
teroristinių išpuolių Paryžiuje. Bendrasis Prancūzijos PVI
lyginamuoju laikotarpiu smuko nuo 52,6 iki 51,0 punkto.
Manoma, kad kelis ateinančius mėnesius daug kas priklausys nuo
to, ar išliks nesaugumo jausmas po atakų, ar daug išpuolis smukdė
verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Teigiama, kad sugriežtinta
judėjimo kontrolė Europos pasieniuose pristabdys prekybos aktyvumą,
o turistai sulaikys savo keliones į vienus labiausiai pasaulyje
lankomų regiono miestų.