Tiesa, statistika rodo, kad spalio-lapkričio mėnesiais aktyvumas atsigavo, todėl, atsižvelgę į kitų sričių duomenis, ekspertai vis dėlto linkę manyti, kad po sulėtėjimo trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas įgavo pagreitį.
Frankfurte renkantis į posėdį Europos centrinio banko (ECB) valdybai, atkreipiamas dėmesys į regione sumažintas įmonių kainas. Toks pokytis rodo, kad metinis infliacijos lygis vargu ar sparčiai kils nuo lapkritį registruotų 0,1 proc.
„ECB pareigūnų nerimas dėl kainų stabilumo tvirtėja, nes apklausa rodo, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos smuko antrąjį mėnesį iš eilės, – nurodo apklausas apdorojančios „Markit“ vyriausiasis ekonomistas Chrisas Williamsonas. – Bent kol kas panašu, kad spartesnis augimas niekaip infliacijos lygio nekelia“.
„Markit“ teigimu, 5 tūkst. euro zonos įmonių apklausoje gautas vidurkis, t.y. pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) spalio-lapkričio mėnesiais pakilo nuo 53,9 iki 54,2 punkto. Tiesa, toks rodiklis prognozuoto 54,4 punkto nepasiekė.
Tyrimai parodė, kad antrąja svarbiausia euro zonos ekonomika laikomos Prancūzijos ūkio plėtra susitraukė po lapkričio 13-osios teroristinių išpuolių Paryžiuje. Bendrasis Prancūzijos PVI lyginamuoju laikotarpiu smuko nuo 52,6 iki 51,0 punkto.
Manoma, kad kelis ateinančius mėnesius daug kas priklausys nuo to, ar išliks nesaugumo jausmas po atakų, ar daug išpuolis smukdė verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Teigiama, kad sugriežtinta judėjimo kontrolė Europos pasieniuose pristabdys prekybos aktyvumą, o turistai sulaikys savo keliones į vienus labiausiai pasaulyje lankomų regiono miestų.
