Atlikusi patikrinimą Klaipėdos apskrities VMI nustatė, kad
parduotų senos statybos pastatų kaina, nepriklausomų ekspertų
vertinimu, viršijo vidutinę rinkos vertę 6,73 mln. eurų arba
keturis kartus.
VMI teigimu, cisternos įkainotos net 35 kartus brangiau, nei jų
rinkos vertė, mazuto pastatas – 16 kartų brangiau. Pastatų kainą
užkėlę verslininkai gautas pajamas deklaravo, tačiau joms
pritaikyta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir šio
mokesčio jie nesumokėjo.
„Mokesčių administratorius, įvertinęs visas aplinkybes,
konstatavo, kad sutuoktiniai, padidinę parduodamo turto kainą,
siekė įforminti gautas GPM neapmokestinamas pinigines lėšas, o
sandorio aplinkybės buvo iškreiptos siekiant mokestinės naudos“,
– sakė Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento direktorė
Gražina Rimkienė.
Be to, akcininko vadovaujama įmonė, neturėdama lėšų
atsiskaityti už pastatus, buvo priversta skolintis. Paskolą jai
suteikė pats savininkas, su finansinių sunkumų turinčia įmone
sudaręs ekonominiu požiūriu jai nenaudingą sandorį bei papildomai
susižėręs apie 440 tūkst. eurų palūkanų, kurios pagal tuo metu
galiojusias GPM įstatymo nuostatas buvo neapmokestinamos.
Patikrinimo metu įvertinus nustatytas aplinkybes, palūkanų
forma išmokėta pinigų suma priskirta verslininko gautoms kitoms su
darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualioms veiklos pajamoms,
jam priskaičiuota sumokėti GPM.
Verslininkui ir jo sutuoktinei mokesčių administratorius iš
viso priskaičiavo sumokėti 1,5 mln. eurų gyventojų pajamų
mokesčio, delspinigių ir baudų.
