Kad ekonominiai reikalai valstybėje per pastaruosius porą mėnesių iš esmės gerėjo lapkritį manė 14 proc. respondentų – 4 proc. punktais daugiau nei spalį. Tai atskleidė apklausa, kurią naujienų agentūros ELTA užsakymu atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“.
Priešingos nuomonės – kad padėtis suprastėjo – buvo 36 proc. respondentų (3 proc. punktais mažiau nei spalį). Dar 45 proc. apklaustųjų teigė neįžvelgę jokių pokyčių.
Anot apklausos rezultatų, ekonomine šalies padėtimi labi/au už kitus yra nepatenkinti vyresni nei 30 metų respondentai, taip pat kaimo vietovių gyventojai ir asmenys su mažesnėmis nei 450 eurų mėnesinėmis šeimos pajamomis.
Ekonominį pagerėjimą dažniau teigė pajutę jaunimas iki 30-ties metų, respondentai, gyvenantys miestuose ir turintys aukštąjį išsilavinimą. Didesnį optimizmą taip pat rodė apklaustieji, kurių šeimos pajamos viršijo 800 eurų per mėnesį.
12 proc. respondentų lapkritį taip pat nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius pagerėjo. Spalį tokią nuomonę buvo išreiškę 9 proc. piliečių. Keturi iš dešimties apklaustųjų teigė, kad jų šeimos finansai pablogėjo – lygiai tiek pat kiek ir spalį. 47 proc. atsakiusiųjų tikino jokių pokyčių neįžvelgę, prieš mėnesį tokių buvo 49 proc.
Kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius mėnesius pagerėjo kiek daugiau nurodė vyrai, jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 800 eurų), vadovai, specialistai ir tarnautojai bei studentai ir moksleiviai.
Šeimos finansinės padėties pokyčiais daugiau nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (pusė iš jų teigė, kad šeimos finansinė padėtis blogėja), respondentai su mažiausiomis šeimos mėnesio pajamomis (iki 450 eurų), pensininkai ir bedarbiai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.
