Kad ekonominiai reikalai valstybėje per pastaruosius porą
mėnesių iš esmės gerėjo lapkritį manė 14 proc. respondentų – 4
proc. punktais daugiau nei spalį. Tai atskleidė apklausa, kurią
naujienų agentūros ELTA užsakymu atliko bendrovė „Baltijos
tyrimai“.
Priešingos nuomonės – kad padėtis suprastėjo – buvo 36 proc.
respondentų (3 proc. punktais mažiau nei spalį). Dar 45 proc.
apklaustųjų teigė neįžvelgę jokių pokyčių.
Anot apklausos rezultatų, ekonomine šalies padėtimi labi/au už
kitus yra nepatenkinti vyresni nei 30 metų respondentai, taip pat
kaimo vietovių gyventojai ir asmenys su mažesnėmis nei 450 eurų
mėnesinėmis šeimos pajamomis.
Ekonominį pagerėjimą dažniau teigė
pajutę jaunimas iki 30-ties metų, respondentai, gyvenantys
miestuose ir turintys aukštąjį išsilavinimą. Didesnį optimizmą taip
pat rodė apklaustieji, kurių šeimos pajamos viršijo 800 eurų per
mėnesį.
12 proc. respondentų lapkritį taip pat nurodė, kad jų šeimos
finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius pagerėjo. Spalį
tokią nuomonę buvo išreiškę 9 proc. piliečių. Keturi iš dešimties
apklaustųjų teigė, kad jų šeimos finansai pablogėjo – lygiai tiek
pat kiek ir spalį. 47 proc. atsakiusiųjų tikino jokių pokyčių
neįžvelgę, prieš mėnesį tokių buvo 49 proc.
Kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius mėnesius pagerėjo
kiek daugiau nurodė vyrai, jaunimas iki 30 metų, respondentai su
aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per
mėnesį (per 800 eurų), vadovai, specialistai ir tarnautojai bei
studentai ir moksleiviai.
Šeimos finansinės padėties pokyčiais daugiau nepatenkinti
vyresni nei 50 metų žmonės (pusė iš jų teigė, kad šeimos finansinė
padėtis blogėja), respondentai su mažiausiomis šeimos mėnesio
pajamomis (iki 450 eurų), pensininkai ir bedarbiai, rusų ir lenkų
tautybių gyventojai.