Praėjusiais metais ES piliečiai į sąjungai nepriklausančias
šalis iš viso persiuntė 29,3 mlrd. eurų. 2013-aisiais ši suma siekė
28,7 mlrd. eurų.
Iš regionui nepriklausančių valstybių į ES pernai buvo atsiųsta
11,0 mlrd. eurų, t.y. susidaręs perlaidų balansas tapo neigiamas.
Pabrėžiama, kad didžiausią siunčiamų lėšų dalį sudaro migrantų į
gimtąsias šalis siunčiami pinigai.
Turimais valstybių narių duomenimis, 2014 metais daugiausiai
perlaidų į užsienį buvo įvykdyta iš Prancūzijos (9,4 mlrd. eurų),
Didžiosios Britanijos (6,8 mlrd. eurų), Italijos (6,5 mlrd. eurų)
ir Ispanijos (5,9 mlrd. eurų).
Savo ruožtu didžiausi lėšų srautai iš užsienio buvo
registruojami į Portugaliją (4,8 mlrd. eurų), Lenkiją (2,8 mlrd.
eurų), Didžiąją Britaniją (2,4 mlrd. eurų), Italiją (2,1 mlrd.
eurų) ir Rumuniją (2,0 mlrd. eurų).
Palyginus šalių išsiunčiamas ir gaunamas lėšas, nustatyta, kad
didžiausias privačiai pervedamų lėšų perteklius 2014-aisiais
susidarė Portugalijoje (3,6 mlrd. eurų), Lenkijoje (2,6 mlrd. eurų)
ir Rumunijoje (1,6 mlrd. eurų), savo ruožtu didžiausias deficitas
matomas Prancūzijoje (8,9 mlrd. eurų), Italijoje (4,5 mlrd. eurų),
Didžiojoje Britanijoje (4,4 mlrd. eurų) ir Vokietijoje (3,5 mlrd.
eurų).
Išanalizavus tarp valstybių narių atliekamas perlaidas,
nustatyta, kad didžiausia visų vidaus perlaidų iš kaimynių dalis
tenka Slovakijai (99 proc.), Liuksemburgui ir Vengrijai (po 96
proc.), taip pat Lenkijai (88 proc.). Kita vertus, iš už ES regiono
ribų bent 70 proc. lėšų gauna Prancūzija (74 proc.), Vokietija ir
Graikija (po 70 proc.).
Didžiausią dalį lėšų į kitas ES valstybes išsiuntusiomis
šalimis tapo Slovakija (95 proc.), Liuksemburgas (91 proc.), Airija
(80 proc.) ir Čekija (78 proc.). Didžiausia už regiono ribų
siunčiamų lėšų dalis buvo registruota iš Graikijos (89 proc.),
Slovėnijos (86 proc.), Ispanijos (85 proc.), Švedijos (74 proc.) ir
Italijos (73 proc.).
