„Daugiau nei pusmetį tolygiai augantis bankų skolinimas tiek įmonėms, tiek gyventojams leidžia manyti, kad šis atsigavimas yra tvarus. Jei plėtros tempai paskutinį ketvirtį iš esmės nepasikeitė, šiemet skolinimo augimas bus sparčiausias nuo 2008 m.“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Atmetus vienkartinio veiksnio – Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir „Swedbank“, AB, planuojamo dalies verslo pardavimo sandorio, kuriam dar turi būti gautas Konkurencijos tarybos leidimas – įtaką, bendra bankų paskolų portfelio suma III ketv. pabaigoje pasiekė 16,6 mlrd. eurų ir buvo 4,4 proc. didesnė nei prieš metus. Paskolų įmonėms portfelis per metus išaugo 295 mln. eurų (3,9 proc.) – iki 7,9 mlrd. eurų, o paskolų gyventojams – 398 mln. eurų (5,7 proc.) – iki 7,4 mlrd. eurų. Pastarąjį augimą labiausiai lėmė 262 mln. eurų (4,6 proc.) išaugęs būsto paskolų portfelis, jis pasiekė aukščiausią lygį nuo 2010 m.
Nors palūkanų normos tebėra rekordiškai žemos, bankuose ir toliau auga indėliai, tačiau didžioji jų dalis laikoma ne sutarto termino, o einamosiose sąskaitose. Bendra indėlių suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 16,2 mlrd. eurų. Per metus ji padidėjo daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų.
Bankų sistema veikė pelningai, tačiau bendras trijų ketvirčių pelnas šiemet buvo mažiausias nuo 2010 m. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per 2015 m. 9 mėn. uždirbo 168,6 mln. eurų pelno. Tai 10,6 mln. eurų (-5,9 proc.) mažiau nei prieš metus. Šį rodiklį nepalankiai veikė tiek mažėjusios grynųjų palūkanų pajamos, tiek grynųjų paslaugų ir komisinių pajamos. Pastarųjų pajamų mažėjimą vis dar lemia įvedus eurą bankų prarandamos pajamos dėl valiutos keitimo ir iki vietinių pervedimų lygio atpigę tarptautiniai mokėjimai eurais.
2015 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 7 bankai ir 9 užsienio bankų filialai. Neseniai įsteigtas „Telia Soneira AB Finance“ Lietuvos filialas veiklos dar nevykdė, o 2015 m. gruodžio mėn. atšaukta AB banko Finasta licencija šį prijungus prie AB Šiaulių banko. Visi bankai vykdė tiek minimalaus bendro kapitalo pakankamumo reikalavimą (8,0 proc.), tiek ir reikalavimą, į kurį įskaitomas 2015 m. birželio 30 d. įsigaliojęs 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas. Bendras bankų kapitalo pakankamumo rodiklis 2015 m. spalio 1 d. siekė 24,3 proc. ir buvo didesnis nei praėjusį ketvirtį (23,8 proc.). Visi bankai vykdė ir priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. supervisory review and evaluation process, SREP) metu nustatytus papildomo kapitalo, reikalingo padengti rizikoms pagal antrąją pakopą (t.y. rizikoms, kurių neapima minimalūs kapitalo pakankamumo reikalavimai) reikalavimus. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant geros bankų sistemos kapitalo būklės, kai kuriems bankams ir toliau išlieka aktualus pakankamos kapitalo atsargos klausimas, todėl Lietuvos bankas daug dėmesio skiria bankų prisiimamos rizikos stebėjimui ir vertinimui.
Lietuvos bankas skelbia informaciją apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir riziką ribojančių normatyvų vykdymą. Informacija apie užsienio bankų filialus atskleidžiama tik konsoliduota, nes už filialų priežiūrą yra atsakinga kompetentinga institucija, prižiūrinti filialą įsteigusį banką. Išsamiau apie bankų veiklą 2015 m. trečiąjį ketvirtį skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje paskelbtoje Bankų veiklos apžvalgoje, bankų rodiklių ir konsoliduotų rodiklių suvestinėse.
