„Daugiau nei pusmetį tolygiai augantis bankų skolinimas tiek
įmonėms, tiek gyventojams leidžia manyti, kad šis atsigavimas yra
tvarus. Jei plėtros tempai paskutinį ketvirtį iš esmės nepasikeitė,
šiemet skolinimo augimas bus sparčiausias nuo 2008 m.“, – sakė
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Atmetus vienkartinio veiksnio – Danske Bank A/S Lietuvos
filialo ir „Swedbank“, AB, planuojamo dalies verslo pardavimo
sandorio, kuriam dar turi būti gautas Konkurencijos tarybos
leidimas – įtaką, bendra bankų paskolų portfelio suma III ketv.
pabaigoje pasiekė 16,6 mlrd. eurų ir buvo 4,4 proc. didesnė nei
prieš metus. Paskolų įmonėms portfelis per metus išaugo 295 mln.
eurų (3,9 proc.) – iki 7,9 mlrd. eurų, o paskolų gyventojams – 398
mln. eurų (5,7 proc.) – iki 7,4 mlrd. eurų. Pastarąjį augimą
labiausiai lėmė 262 mln. eurų (4,6 proc.) išaugęs būsto paskolų
portfelis, jis pasiekė aukščiausią lygį nuo 2010 m.
Nors palūkanų normos tebėra rekordiškai žemos, bankuose ir
toliau auga indėliai, tačiau didžioji jų dalis laikoma ne sutarto
termino, o einamosiose sąskaitose. Bendra indėlių suma ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje sudarė 16,2 mlrd. eurų. Per metus ji padidėjo
daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų.
Bankų sistema veikė pelningai, tačiau bendras trijų ketvirčių
pelnas šiemet buvo mažiausias nuo 2010 m. Lietuvoje veikiantys
bankai ir užsienio bankų filialai per 2015 m. 9 mėn. uždirbo 168,6
mln. eurų pelno. Tai 10,6 mln. eurų (-5,9 proc.) mažiau nei prieš
metus. Šį rodiklį nepalankiai veikė tiek mažėjusios grynųjų
palūkanų pajamos, tiek grynųjų paslaugų ir komisinių pajamos.
Pastarųjų pajamų mažėjimą vis dar lemia įvedus eurą bankų
prarandamos pajamos dėl valiutos keitimo ir iki vietinių pervedimų
lygio atpigę tarptautiniai mokėjimai eurais.
2015 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 7 bankai ir 9
užsienio bankų filialai. Neseniai įsteigtas „Telia Soneira AB
Finance“ Lietuvos filialas veiklos dar nevykdė, o 2015 m. gruodžio
mėn. atšaukta AB banko Finasta licencija šį prijungus prie AB
Šiaulių banko. Visi bankai vykdė tiek minimalaus bendro kapitalo
pakankamumo reikalavimą (8,0 proc.), tiek ir reikalavimą, į kurį
įskaitomas 2015 m. birželio 30 d. įsigaliojęs 2,5 proc. kapitalo
apsaugos rezervo reikalavimas. Bendras bankų kapitalo pakankamumo
rodiklis 2015 m. spalio 1 d. siekė 24,3 proc. ir buvo didesnis nei
praėjusį ketvirtį (23,8 proc.). Visi bankai vykdė ir priežiūrinio
tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. supervisory review and
evaluation process, SREP) metu nustatytus papildomo kapitalo,
reikalingo padengti rizikoms pagal antrąją pakopą (t.y. rizikoms,
kurių neapima minimalūs kapitalo pakankamumo reikalavimai)
reikalavimus. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant geros bankų
sistemos kapitalo būklės, kai kuriems bankams ir toliau išlieka
aktualus pakankamos kapitalo atsargos klausimas, todėl Lietuvos
bankas daug dėmesio skiria bankų prisiimamos rizikos stebėjimui ir
vertinimui.
Lietuvos bankas skelbia informaciją apie kiekvieno banko
pagrindinius veiklos rodiklius ir riziką ribojančių normatyvų
vykdymą. Informacija apie užsienio bankų filialus atskleidžiama tik
konsoliduota, nes už filialų priežiūrą yra atsakinga kompetentinga
institucija, prižiūrinti filialą įsteigusį banką. Išsamiau apie
bankų veiklą 2015 m. trečiąjį ketvirtį skaitykite Lietuvos banko
interneto svetainėje paskelbtoje Bankų veiklos apžvalgoje, bankų
rodiklių ir konsoliduotų rodiklių suvestinėse.