Bankininkai teigia, kad „dirvonuojančiose“ bankų sąskaitose yra apie 44 mln. frankų (40,5 mln. eurų). Ieškoma ne tik indėlininkų. Bankuose, pasak „Reuters“, „dulkes renka“ ir 80 asmeninių seifų. Kas juose padėta – neaišku.
Ieškoti „snaudžiančių“ sąskaitų žmonės gali interneto svetainėje adresu www.dormantaccounts.ch. Jos viešinamos vadovaujantis sausio mėnesį įsigaliojusiu nauju įstatymu.
„Publikuodami šią informaciją bankai bando paskutinį kartą užmegzti kontaktą su klientais, – sakė Claude'as-Alainas Margelischas, Šveicarijos bankininkų asociacijos vadovas. – Kita vertus, bankams šios naujosios taisyklės duoda teisinį apibrėžtumą, kaip turi būti elgiamasi su turtu, kurio niekas nepasigenda“.
Kasmet šis sąrašas bus papildomas naujomis pavardėmis, kai „pamirštai“ sąskaitai sukaks 60 metų.
Dėl savo turto atgavimo į bankus galima kreiptis per metus nuo sąrašo paskelbimo.
Likimo valiai paliktos sąskaitos – jautri tema Šveicarijoje nuo to laiko, kai Pasaulio žydų kongresas praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį pradėjo kampaniją siekdamas, kad Šveicarijos bankai grąžintų Holokausto aukų turtą.
Spiriami žydų organizacijų ir JAV vyriausybės, dideli Šveicarijos bankai 1998 metais sutiko išmokėti 1,25 mlrd. dolerių, kad užglaistytų jiems mestus kaltinimus, neva jie ištuštino tokias „miegančias“ sąskaitas ir nesuteikė informacijos įpėdiniams, siekiantiems susigrąžinti giminaičių pinigus.
Slaptumą garantuojanti Šveicarijos bankininkystės tradicija ir sukurta turto valdymo industrija jau seniai traukia į šią šalį tuos, kurie nenori, kad už jų turtų užkliūtų nereikalingas smalsus žvilgsnis.
Parengė Leonas Grybauskas
