2014 metais NT mokesčio mokėtojų buvo beveik pusantro karto
daugiau, daugiau gauta ir įplaukų į biudžetą.
Skirtumas aiškinamas tuo, kad pernai, skirtingai negu užpernai,
kiekvienas mokėtojas turėjo pateikti individualią, o ne šeimos
deklaraciją, nes kiekvienam individualiai taikoma neapmokestinamoji
vertė. Individuali vertė turėtų būti taikoma ir sutuoktiniams,
valdantiems NT bendrąja jungtine nuosavybės teise.
Manoma, kad pernai NT mokesčio mokėtojų buvo mažiau ir dėl
to, kad kai kurie gyventojai laukė VMI išaiškinimų, kaip elgtis,
ir delsė deklaruoti brangų turtą.
VMI Komunikacijos vadovas Darius Buta teigė, kad šiuo metu
skaičiuojama, kiek žmonių turėjo deklaruoti brangų turtą, ir
aiškinamasi, kodėl jie to laiku nepadarė.
D.Butos teigimu, dar neaišku, kaip bus elgiamasi su asmenimis,
kurie mokesčio nesumokėjo už 2014 ir 2015metus.
„Ar jie atsisakė, negalėjo deklaruoti, ar pamiršo, ar
nekreipė dėmesio ar dėl kažkokių kitų priežasčių.
Ką
darysime su tais, kurie nedeklaravo, dar negalime pasakyti, nes po
Konstitucinio Teismo išaiškinimo VMI baigia derinti pozicijas su
įvairių sričių teisininkais, ką reikia daryti su tais
žmonėmis, kurie nepateikė deklaracijų ir nesumokėjo mokesčių
už ankstesnius metus“, – sakė D.Buta.
Turto, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, savininkai iki
gruodžio 15-osios turėjo deklaruoti ir sumokėti 0,5 proc. turto
vertės mokestį. Iš sumokėjusiųjų turtą privalėjo deklaruoti
725 asmenys, likę 313 pagal įstatymą to daryti neprivalėjo.
Gyventojai, kurie NT mokestį už 2015 metus jau sumokėjo pagal
seną tvarką, kai NT vertė buvo apskaičiuojama visai šeimai,
permoką galės susigrąžinti.
2014 metais NT deklaravo 2485 asmenys, o jų sumokėto mokesčio
suma siekė beveik 1,592 mln. eurų, o turto nedeklaravo 347
gyventojai – jie nesumokėjo 371 tūkst. eurų.
Konstitucinis Teismas (KT) pernai rudenį nutarė, kad negalima
šio mokesčio skaičiuoti nuo visų šeimos narių turto vertės,
kaip numatoma NT mokesčio įstatyme, tačiau KT nuostatos netaikomos
atgaline data.
NT mokesčiu apmokestinami žmonėms priklausantys gyvenamieji,
sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, mokslo, religinės,
poilsio paskirties statiniai ar patalpos, žuvininkystės ir kiti
statiniai, kurių vertė viršija 220 tūkst. eurų, išskyrus
atvejus, kai šis turtas naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos
gauti, teikti laidojimo paslaugas, švietimo darbui, kaip kūrybinės
dirbtuvės, kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei
globai ir priežiūrai.