Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas
šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose,
kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų sausio mėnesį
vidutiniškai išleis 117 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo
apie 1860 kWh (31 kWh/1 kv. m.) šilumos.
Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė
apie 1200 kWh (20 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią
šilumą sudarė apie 83 eurus.
Šį sausį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 6,3 euro ct/kWh,
prieš metus – 6,9 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų mažėjimą lėmė
platesnis biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už gamtines
dujas, vartojimas šilumos gamybai.
Šių metų sausį mažiausiai energijos naudojo naujos statybos
daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui suvartota
apie 420 kWh. Čia mokėjimai už šilumą yra mažiausi – apie 27 eurus.
Daugiausia vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės
šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui reikėjo net 3960 kWh
šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 250 eurų.
Šilumos suvartojimas kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose
namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais
daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui
turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus
šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir
eksploatavimas.
Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei
karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat
privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie
priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai ir
prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį,
yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato
patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą
kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos
ministerijos.
Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai
tiekiama šiluma. Apie 120 tūkst. butų yra labai prastos būklės
namuose. Dar apie 420 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos,
neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 112 tūkst. butų yra iš dalies
modernizuotuose namuose, o naujos statybos ir atnaujintuose
daugiabučiuose – tik apie 70 tūkst. butų.