„Plėtojant vykdomą „PSF“ projektą nuo vasario 1 dienos Tauragės ir Telšių apskrityse registruotos įmonės, PVM mokėtojos, su retomis išimtimis, privalo Mokesčių inspekcijai teikti duomenis apie visas gautas ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras“,– sakė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Jo teigimu, gaunama PVM sąskaitų faktūrų registrų informacija leis VMI vertinti verslo elgseną, lengviau identifikuoti mokesčių nemokančias bendroves, kurios prisidengdamos fiktyviomis sąskaitomis nesumoka PVM. Tokiu būdu Mokesčių inspekcija prisideda prie sąžiningos konkurencijos tarp įmonių užtikrinimo.
VMI įmonėms parengė išsamią informaciją apie PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų teikimą. Ją mokesčių mokėtojai ras VMI internetinėje svetainėje, adresu: https://www.vmi.lt/cms/del-pvm-saskaitu-fakturu-registro-duomenu-formos-fr0671-ir-fr0672-pildymo.
Šiuo metu Telšių apskrityje nurodymus teikti duomenis gavo 1863 juridiniai asmenys, Tauragės apskrityje – 1206. Visoje Lietuvoje nurodymus teikti PVM sąskaitų faktūrų registrus yra gavę 14,1 tūkst. juridinių asmenų, iš jų beveik 13,4 tūkst. privalo teikti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, 14,1 tūkst. – išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą.
2015 metais visoje Lietuvoje pagal rizikos analizę buvo atrinktos ir tikrinamos 7000 įmonių. Kontroliuotų įmonių mokėtinas PVM, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo apie 80 proc. Kitų šalies įmonių PVM prievolės augimas siekė 4,7 proc. Rizikingiausi 900 mokesčių mokėtojų, kuriems „PSF“ projekto metu VMI taikė įvairius kontrolės veiksmus, papildomai deklaravo daugiau kaip 2,7 mln. eurų PVM (iš jų 2,1 mln. eurų buvo sumokėta į biudžetą).
Iš viso per 2015 m. „PSF“ projektas valstybės biudžetą papildė apie 20 mln. eurų, 2016 tikimasi valstybės biudžetą papildyti 40 mln. eurų.
Tikrindami atrinktas įmones, VMI specialistai nustatė įvairių PVM neatitikimo atvejų. Vienas stambiausių – įmonė į PVM atskaitą po pirkimo buvo įtraukusi 144 tūkst. eurų sumą, kuri neatitiko pardavėjo pateiktų duomenų. Susisiekus su abiem mokesčių mokėtojais, pirkėjas pataisė PVM deklaraciją, o valstybės biudžetą papildė 144 tūkst. eurų suma.
Nustatytas atvejis, kai įmonė už gegužės mėnesį nepateikė PVM deklaracijos ir nedeklaravo pardavimų. Kitą mėnesį jai buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, atstovaudamas bendrovę po dviejų mėnesių pateikė PVM deklaracijas už liepos ir rugpjūčio mėnesius, tačiau neturėjo gegužės mėnesio dokumentų.
VMI specialistams pratęsus stebėsenos veiksmus buvo pateikta ir gegužės mėnesio PVM deklaracija bei papildomai deklaruota beveik 72 tūkst. eurų PVM.
Pasak VMI viršininko pavaduotojo, didžioji dalis Lietuvos mokesčių mokėtojų laiku ir sąžiningai deklaruoja bei sumoka mokesčius. Todėl VMI stiprina mokesčių mokėtojų pažeidimų prevenciją ir skatina mokesčių mokėtojų tarpusavio kontrolę, o pagalba sąžiningam verslui bei lygios konkurencijos užtikrinimas, galimybių įgauti konkurencinį pranašumą bei išvengti mokesčių mažinimas yra vienas svarbiausių rezultatų.
