Ekspertai pastebi, kad kreditinių kortelių naudojimo augimas
labiau rodo nuoseklų vartojimo lūkesčių ir perkamosios galios
atsigavimą, tačiau nereiškia, kad skolintis iš tiesų bus imtasi
neproporcingai daugiau. „Lietuvoje kreditinė kortelė dažnai
suvokiama ne kaip kreditas, o daugiau kaip galimybė atsiskaityti
internetu, rezervuoti ką nors, gauti kelionių draudimą ir pan. Ji
nėra prigijusi kaip priemonė, kuria vartotojai sprendžia
trumpalaikius finansinius sunkumus“, – sako „Swedbank“
Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Pasak jos, jei reikia papildomų pajamų, lietuviai mieliau
renkasi vartojimo paskolas, nes jomis suteikiamos didesnės sumos,
arba dalis naudojasi ne bankinio sektoriaus paslaugomis, pavyzdžiui,
greitaisiais kreditais.