Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo nepriimti sprendimo dėl „Sodros“ įmokos mažinimo, kol nėra aiškūs šaltiniai, iš kurių bus kompensuojama „Sodros“ pajamų sumažėjimas.
„Su atsargiu optimizmu galiu tvirtinti, kad 2017 metais tą 1 proc. galėtume išspausti, bet jeigu parlamentas priimtų kitas brangias priemones – ar būtų didelis švietimo darbuotojų atlyginimų šuolis, dėl kurio dabar yra derybos, ar būtų didelis pensijų didinimas, be abejo tai susiaurintų darbo jėgos apmokestinimo mažinimo galimybes“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, svarsčiusiame planuojamą „Sodros“ pertvarką, praėjusią savaitę pareiškė R.Šadžius.
Anot jo, pensijų socialinio draudimo tarifo sumažinimas 1 procentiniu punktu „Sodrai“ kainuotų iki 85 mln. eurų. Ministro teigimu, lėšų šiam praradimui kompensuoti būtų galima gauti geriau surenkant mokesčius ir dar labiau pažabojus „šešėlį“.
Tuo tarpu A.Sysas teigė, kad dėl 1 punktu sumažinto tarifo „Sodra“ netektų 120-150 mln. eurų. Be to, anot jo, nėra jokių garantijų, kad dėl sumažinto tarifo sutaupytas lėšas darbdaviai atiduos darbuotojams – padidins darbo užmokestį.
„Darykime prielaidą, kad 50 proc. į rinką patenka per darbo užmokesčio augimą, kita dalis liks turtingiesiems – per dividendus ir taip toliau“, – BNS sakė A.Sysas.
Pasak jo, net jeigu visos darbdavių sutaupytos lėšos atitektų darbuotojams, to nepakaktų biudžete surinkti pakankamai lėšų „Sodros“ negautoms pajamoms kompensuoti.
„Ne visi naudos tuos pinigus, kažkas taupys“, – teigė A.Sysas.
Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka sako, kad 1 proc. nėra daug, nes dėl tokio valdžios sprendimo darbdaviams, mokėsiantiems mažiau mokesčių, atsiras daugiau galimybių didinti algas darbuotojams.
„Galima spaustis (valstybei – BNS), nors poreikiai yra dideli, ir mokytojai grasina teismais, yra sritys, kur algos nedidintos nuo krizės ar neatstatytos kai buvo sumažintos, bet ekonomika auga, pajamos didėja, todėl valstybė gali tuos pinigus sukrapštyti“, – BNS teigė R.Lazutka.
Jis prognozavo, kad valstybei, siekiant kompensuoti „Sodros“ negautas lėšas, gali tekti atsisakyti atlyginimų biudžetininkams didinimo, arba apkarpyti valstybės investicijas.
„Tas 1 proc. – nereikšmingas, bet vis tik. Yra nenaudinga tiems, kurie moka mokesčius į valstybės biudžetą ar gauna paslaugas iš jo, tarkime, biudžetininkų algos galbūt nebus didinamos, nes reiks biudžete rasti papildomus milijonus. Gal mažiau skirs mokykloms, savivaldybėms bus mažesnės dotacijos, gal valstybė aplinkkelį Vilniuje lėčiau statys, nes nebus iš ko finansuoti“, – teigė R.Lazutka.
Pasak jo, jei „Sodros“ negautos pajamos nebus pilnai kompensuojamos, papildomą naštą gali pajusti ir pensininkai – jiems nebus didinamos ar bus mažiau keliamos pensijos.
„Sutaupyti iš ligos ir motinystės arba iš nedarbo sunku – ten nedidelės sumos“, – tvirtino R.Lazutka.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomą socialinį modelį sudaro darbo santykius liberalizuosiantis naujasis Darbo kodeksas ir „Sodros“ pertvarką numatančių įstatymų pataisos. Šiuo metu komitetas jau ėmėsi nagrinėti įstatymų projektus dėl užimtumo sistemos pertvarkos, bedarbio išmokų ilgesnio mokėjimo, o taip pat dėl fondo, iš kurio būtų mokamos išmokos darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams, steigimo.
Darbo kodekso pataisų svarstymas eina link pabaigos, o „Sodros“ pertvarką numatančios pataisos dar nesvarstytos.
