Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys
socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo nepriimti sprendimo dėl
„Sodros“ įmokos mažinimo, kol nėra aiškūs šaltiniai, iš
kurių bus kompensuojama „Sodros“ pajamų sumažėjimas.
„Su atsargiu optimizmu galiu tvirtinti, kad 2017 metais tą 1
proc. galėtume išspausti, bet jeigu parlamentas priimtų kitas
brangias priemones – ar būtų didelis švietimo darbuotojų
atlyginimų šuolis, dėl kurio dabar yra derybos, ar būtų didelis
pensijų didinimas, be abejo tai susiaurintų darbo jėgos
apmokestinimo mažinimo galimybes“, – Seimo Socialinių reikalų ir
darbo komitete, svarsčiusiame planuojamą „Sodros“ pertvarką,
praėjusią savaitę pareiškė R.Šadžius.
Anot jo, pensijų socialinio draudimo tarifo sumažinimas 1
procentiniu punktu „Sodrai“ kainuotų iki 85 mln. eurų. Ministro
teigimu, lėšų šiam praradimui kompensuoti būtų galima gauti
geriau surenkant mokesčius ir dar labiau pažabojus „šešėlį“.
Tuo tarpu A.Sysas teigė, kad dėl 1 punktu sumažinto tarifo
„Sodra“ netektų 120-150 mln. eurų. Be to, anot jo, nėra
jokių garantijų, kad dėl sumažinto tarifo sutaupytas lėšas
darbdaviai atiduos darbuotojams – padidins darbo užmokestį.
„Darykime prielaidą, kad 50 proc. į rinką patenka per darbo
užmokesčio augimą, kita dalis liks turtingiesiems – per dividendus
ir taip toliau“, – BNS sakė A.Sysas.
Pasak jo, net jeigu visos darbdavių sutaupytos lėšos atitektų
darbuotojams, to nepakaktų biudžete surinkti pakankamai lėšų
„Sodros“ negautoms pajamoms kompensuoti.
„Ne visi naudos tuos pinigus, kažkas taupys“, – teigė
A.Sysas.
Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka sako, kad 1 proc. nėra
daug, nes dėl tokio valdžios sprendimo darbdaviams, mokėsiantiems
mažiau mokesčių, atsiras daugiau galimybių didinti algas
darbuotojams.
„Galima spaustis (valstybei – BNS), nors poreikiai yra dideli,
ir mokytojai grasina teismais, yra sritys, kur algos nedidintos nuo
krizės ar neatstatytos kai buvo sumažintos, bet ekonomika auga,
pajamos didėja, todėl valstybė gali tuos pinigus sukrapštyti“, –
BNS teigė R.Lazutka.
Jis prognozavo, kad valstybei, siekiant kompensuoti „Sodros“
negautas lėšas, gali tekti atsisakyti atlyginimų biudžetininkams
didinimo, arba apkarpyti valstybės investicijas.
„Tas 1 proc. – nereikšmingas, bet vis tik. Yra nenaudinga
tiems, kurie moka mokesčius į valstybės biudžetą ar gauna
paslaugas iš jo, tarkime, biudžetininkų algos galbūt nebus
didinamos, nes reiks biudžete rasti papildomus milijonus. Gal mažiau
skirs mokykloms, savivaldybėms bus mažesnės dotacijos, gal
valstybė aplinkkelį Vilniuje lėčiau statys, nes nebus iš ko
finansuoti“, – teigė R.Lazutka.
Pasak jo, jei „Sodros“ negautos pajamos nebus pilnai
kompensuojamos, papildomą naštą gali pajusti ir pensininkai – jiems
nebus didinamos ar bus mažiau keliamos pensijos.
„Sutaupyti iš ligos ir motinystės arba iš nedarbo sunku – ten
nedidelės sumos“, – tvirtino R.Lazutka.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomą socialinį
modelį sudaro darbo santykius liberalizuosiantis naujasis Darbo
kodeksas ir „Sodros“ pertvarką numatančių įstatymų pataisos.
Šiuo metu komitetas jau ėmėsi nagrinėti įstatymų projektus dėl
užimtumo sistemos pertvarkos, bedarbio išmokų ilgesnio mokėjimo, o
taip pat dėl fondo, iš kurio būtų mokamos išmokos darbdavio
iniciatyva atleistiems darbuotojams, steigimo.
Darbo kodekso pataisų svarstymas eina link pabaigos, o
„Sodros“ pertvarką numatančios pataisos dar nesvarstytos.