Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko,
akivaizdu, kad greitųjų kreditų rinka pradeda suprasti jau kurį
laiką siunčiamą aiškią žinutę – neatsakingas skolinimas nebuvo ir
nebus toleruojamas.
„Tam įtakos turėjo aktyvi priežiūra, reikalavimai vertinti
klientų mokumą, baudos už neatsakingą skolinimą bei didžiausio
kredito davėjo veiklos sustabdymas už reikšmingus pažeidimus. Todėl
prognozuotume, kad šiemet greitųjų kreditų rinkoje mokumo vertinimo
kokybė toliau gerės“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Paskutinį 2015 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniu, suteiktų
naujų vartojimo kreditų suma sumažėjo 10 proc. – iki 65 mln. Eur, o
suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 11 proc. – iki
195 tūkst.
„Tikimės, kad palankias tendencijas sustiprins ir Lietuvos
banko siūlyti bei Seimo priimti Vartojimo kredito įstatymo
pakeitimai. Nuo vasario 1 d. įsigaliojusios įstatymo pataisos ne
tik užtikrins didesnę vartotojų apsaugą, bet ir suteiks daugiau
galių priežiūros institucijai. Visai tai neabejotinai prisidės prie
atsakingesnės vartojimo kreditų rinkos plėtros“, – sakė V.
Vasiliauskas.
Vis dėlto, nors paskutinį ketvirtį pradėjo ryškėti palankios
tendencijos, visų praėjusių metų statistiką jos paveikė tik iš
dalies.
2015 m. gruodžio 31 d. greitųjų vartojimo kreditų klientams
buvo suteikta 562 tūkst.- 11,1 proc. daugiau nei 2014 m. pabaigoje.
Paskolų likutis buvo 251 mln. Eur, arba 30,2 proc. didesnis.
Pradelstų paskolų skaičius, palyginti su visu vartojimo paskolų
portfeliu, padidėjo nuo 33 proc. (2014 m. pabaigoje) iki 36 proc.
(2015 m. pabaigoje), tačiau per paskutinį metų ketvirtį vėluojamų
grąžinti paskolų dalis augo perpus lėčiau, palyginti su 2015 m.
trečiuoju ketvirčiu.
Vartojimo kreditų rinkos priežiūrą Lietuvos bankas pradėjo 2012
m. sausio 1 d., vykdamas Seimo priimtą įstatymą dėl visos finansų
rinkos priežiūros sutelkimo vienose rankose. Nuo tada Lietuvos
bankas pagal gautus skundus arba savo iniciatyva išnagrinėjo 58
Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus. Už tai taikytos
įvairios poveikio priemonės – nuo įspėjimo iki išbraukimo iš
vartojimo kredito davėjų sąrašo; vartojimo kredito davėjams skirtos
25 piniginės baudos, jų bendra suma jau viršija 207 tūkst. Eur.
Didžiausia bauda skirta šiemet – 30 000 Eur.
2016 m. vasario 1 d. įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymo
pataisos, kurios turi užtikrinti atsakingesnį skolinimą ir
skolinimąsi. Sugriežtinti vartojimo kreditų rinkos priežiūrą
pasiūlė Lietuvos bankas, parengęs teisės aktų pakeitimų projektus.
Nustatytas palūkanų ir kitų mokesčių, mokamų už pasiskolintą sumą,
normos maksimalus dydis, uždrausta skolinti naktį, netesybos bus
skaičiuojamos tik ribotą laiką. Informaciją apie pajamas ir
įsipareigojimus, pateiktą kreipiantis dėl kredito, vartojimo
kreditų bendrovės privalės patikrinti duomenų bazėse arba
dokumentuose.
2015 m. Lietuvos bankas gavo 75 skundus dėl vartojimo kredito
davėjų veiksmų, ir tai didžiausias skaičius iš visų ankstesnių metų
(2013 m. skundų gauta 52, 2014 m. – 47). Taip pat gauti 34
kreipimaisi dėl ginčų su vartojimo kredito davėjais.
Iš 66 į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą 2015 m. įrašytų
įmonių (ne kredito įstaigų) vartojimo kreditus teikė 37. Pernai
Viešasis vartojimo kredito davėjų sąrašas buvo papildytas 13 naujų
įmonių, 7 įmonės buvo išbrauktos (3 – pačių prašymu).