Dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ („SZ“) antradienį rašo, kad praėjusią savaitę ES pasiektas susitarimas, kuris leis Didžiajai Britanijai reguliuoti išmokų dydžius pagal tų šalių, iš kurių yra atvykę imigrantai, dydžius, yra sektinas pavyzdys Vokietijai. Pasak leidinio, vokiečiai taip galėtų sutaupyti iki kelių šimtų milijonų eurų per metus.
„SZ“ rašo, kad atvykėlių į Vokietiją iš kitų ES valstybių vaikams, kurie likę gimtinėje, kasmet išmokama apie 200 mln. eurų.
Niurnbergo Federalinio darbo biuro duomenimis, praėjusiais metais Vokietijos valdžios išmokos pasiekė 120 tūkst. vaikų, kurie neturi Vokietijos paso ir gyvena užsienyje. Beveik pusė šių pašalpų gavėjų buvo lenkų vaikai. Iš viso jas gavo 55 tūkst. lenkų ir Vokietijos biudžetui tai atsiėjo apie 100 mln eurų.
Antroje vietoje yra prancūzų vaikai – 16,9 tūkst.. toliau – rumunų (9 tūkst.), čekų (7,7 tūkst.) vengrų (5,9 tūkst.).
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ suskaičiavo, kad vaikai iš rytų Europos, tiek tiems Rytų Europos vaikams, kurie gyvena su tėvais Vokietijoje, tiek ir tiems, kurie likę gimtinėje, kasmet Vokietijos valdžia išmoka 850 mln. eurų.
Londono spaudžiamas Briuselis leidžia visoms ES šalims reguliuoti priedų dydį pagal faktinį pragyvenimo šalies, kurioje vaikas gyvena, lygį, rašo „SZ“ ir priduria, kad iki 2020 m ši tvarka būtų taikoma tik naujokams, o vėliau – visiems.
„Vokiečiai šitokiu būdu gali sumažinti pašalpas ir ženkliai palengvinti biudžeto naštą“,- rašo „SZ“.
Po praėjusį penktadienį vykusio viršūnių susitikimo Briuselyje A.Merkel pasakė, kad ES sutartį su Didžiąja Britanija ketina pritaikyti Vokietijoje ir taip savo šalyje užkirsti kelią piktnaudžiavimams socialinėmis išmokomis.
Vokietijos kanclerė sakė, kad yra būtina „sureguliuoti imigrantų iš kitų šalių vaikams mokamų išmokų dydį pagal jų kilmės šalies išmokų dydžius.“
„Manau, kad Vokietija taip pat galės pasinaudoti šia priemone“, – pridūrė kanclerė.
Kiekvienam emigranto vaikui, kuris nėra atvykęs su tėvais į Vokietiją, šiuo metu kas mėnesį mokama po 172 eurus.
Tačiau „SZ“ įspėja, kad šiuo metu niekas nežino, kaip veiks išmokų „indeksavimo“ sistema.
Vokietijos europarlamentaras Elmaras Brokas mano, kad gali netrūkti problemų, kurias gali sukelti pernelyg skuboti išmokų sistemos pakeitimai.
„Turime gerai pagalvoti apie tai, ar tokių priemonių imtis verta, – svarstė politikas. – Jeigu tėvai, norėdami išlaikyti tą patį pašalpų dydį, atsigabens vaikus į Vokietiją, tai šalies biudžetui gali kainuoti gerokai daugiau, nei šiuo metu sumoka Vokietija.“