„Praėjusių metų vartojimo finansavimo ir būsto paskolų
rezultatai rodo, kad gyventojai optimistiškiau vertina galimybes
prisiimti finansinius įsipareigojimus. Gyventojų lūkesčius palaiko
objektyvūs veiksniai – stabiliai augantis šalies ūkis ir didėjantis
darbo užmokestis.
Prie būsto skolinimosi apimčių augimo taip pat
prisideda šalyje didėjanti naujos statybos būsto pasiūla ir vis dar
rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos“, – sako „Swedbank“
Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Pernai „Swedbank“ suteiktų būsto paskolų suma siekė 287 mln.
eurų, palyginimui 2014 m. ši suma sudarė 202 mln. eurų. Vartojimo
paskolų suma sudarė 105 mln. eurų (2014 m. 78 mln. eurų).
Vidutinės „Swedbank“ būsto paskolos dydis pernai augo beveik 9
proc. ir pasiekė 48,7 tūkst. eurų. Atitinkamai pernai augo ir
vidutinis mėnesio įmokų dydis – nuo 222 iki 234 eurų per mėnesį.
Tačiau, lyginant su 2014-aisiais, pernai sumažėjo mėnesio pajamų
dalis, kurią „Swedbank“ būsto paskolos gavėjai turi skirti įmokoms
kas mėnesį. Praėjusiais metais ji vidutiniškai sudarė 27 proc.
besiskolinančiųjų nuolatinių mėnesio pajamų, o 2014 m. ji siekė
daugiau nei 28 proc.
Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės, pernai
aktyviau ėmė skolintis šalies mažesnių miestų gyventojai. Jų
pasirašytos būsto paskolų sutartys sudarė 29 proc. visų „Swedbank“
sudarytų būsto paskolų, ir tai yra 11 proc. daugiau nei
2014-aisiais. Tradiciškai daugiausia sutarčių pernai buvo sudaryta
Vilniaus mieste – čia pasirašoma kas trečia „Swedbank“ būsto
paskolos sutartis.
Pernai būstui dažniausiai skolinosi 35 m. gyventojai, sukūrę
šeimą ir gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas. Vidutinis
būsto paskolos laikotarpis išlieka nepakitęs ir siekia 21 metus.
Gerėjančius gyventojų lūkesčius atspindi ir vartojimo paskolų
portfelio dinamika. Labiau pasitikėdami savo finansinėmis
galimybėmis gyventojai vartojimo reikmėms „Swedbank“ skolinosi
didesnes sumas. Vidutinė vartojimo paskolos suma praėjusiais metais
išaugo 20 proc. ir pasiekė 3 tūkst. eurų (2014 m. buvo 2,5 tūkst.
eurų), o bendras išduotų vartojimo paskolų skaičius didėjo 15 proc.
Pasak J. Gumuliauskienės, dažniausiai gyventojai vartojimo
paskolas rinkosi norėdami susiremontuoti būstą bei ketindami
įsigyti nebrangų (iki 20 tūkst. eurų vertės) nekilnojamąjį turtą –
šiems tikslams skolinosi du iš penkių klientų. Ketvirtadalis
besiskolinančiųjų vartojimo paskolas panaudojo įsigydami
automobilį.
Praėjusiais metais „Swedbank“ vartojimo paskolas dažniau ėmė
didmiesčių gyventojai. Aktyviausi buvo vilniečiai – sostinėje
pernai buvo pasirašyta kas penkta vartojimo paskolos sutartis (20
proc.), Kaune jų sudaryta 13 proc., Klaipėdoje 8 proc. Vidutinis
„Swedbank“ vartojimo paskolos sutartį sudariusio gyventojo amžius
siekia 40 metų.