Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 1
laipsnį šilumos, sausio mėnesį buvo apie 7,5 laipsnio šalčio.
Pasak LŠTA, pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto
savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose
daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vasario mėnesį
vidutiniškai išleis 67 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo
apie 1080 kWh (18 kWh/1 kv. m) šilumos.
Sausio mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė
apie 1560 kWh (26 kWh/1 kv. m), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą
sudarė apie 98 eurus.
2015-ųjų vasarį vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie 0,3
laipsnio šalčio, o šilumos suvartojimas 60 kv. metrų ploto butų
šildymui tipiniuose senos statybos daugiabučiuose sudarė apie 1140
kWh (19 kWh/1 kv. m). Ši šiluma vidutiniškai kainavo 77 eurus.
Šį vasarį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 6,2 euro
ct/kWh, sausio mėnesį – 6,3 euro ct/kWh, prieš metus – 6,8 euro
ct/kWh su PVM. Šilumos kainų mažėjimą lėmė platesnis biokuro, kuris
yra tris kartus pigesnis už gamtines dujas, vartojimas šilumos
gamybai.
2016-ųjų vasarį mažiausiai šilumos energijos naudojo naujos
statybos daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui
vidutiniškai suvartota apie 480 kWh (8 kWh/1 kv. m). Čia mokėjimai
už šilumą yra mažiausi – apie 29 eurus. Prieš mėnesį tam pačiam
plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 720 kWh (12 kWh/1 kv.
m), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 45 eurus.
Daugiausia vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės
šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui vasarį reikėjo
vidutiniškai apie 1620 kWh šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai
kainavo apie 100 eurų. Sausio mėnesį toks butas suvartojo apie 2220
kWh šilumos, o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 140
eurų.
Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose
namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais
daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus, pažymi LŠTA.
Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui
turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus
šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir
eksploatavimas.
Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei
karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat
privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie
priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai ir
prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį,
yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato
patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą
kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos
ministerijos.
Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos
tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams
taip pat teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos
skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja
šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas
kiekviename mieste.
Anot LŠTA pateiktos statistikos, Lietuvoje yra apie 700 tūkst.
butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 120 tūkst.
butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 420 tūkst. būtų yra
senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie
112 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, o naujos
statybos ir atnaujintuose daugiabučiuose – tik apie 70 tūkst. butų.