Tyrėjai išsiaiškino, kad kaltinamasis iš Šiaulių apskrities ūkininkų supirkdavo auginamus veršelius, kuriuos perparduodavo gyvulių eksportuotojams į Izraelį ar Turkiją. Nuo 2010 metų veikianti bendrovė direktoriui mokėjo tuomet skaičiuojamą minimalų atlyginimą – 246 eurus. Po trejų metų bendrovės direktorius priėmė sprendimą išmokėti sau daugiau nei 198 tūkstančių eurų atlyginimą.
Direktoriui gavus tokį tūkstančius eurų siekiantį darbo užmokestį, bendrovė turėjo sumokėti daugiau nei 62 tūkstančius eurų gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų.
Tačiau bendrovė neturėjo lėšų, kuriomis būtų galėjusi sumokėti privalomus mokesčius ir įmokas.
Sąmoningai blogas bendrovės valdymas, kai jos lėšomis buvo sumokėtas neadekvatus darbo užmokestis direktoriui, lėmė jos nemokumą. Vėliau bendrovei buvo paskelbta bankroto byla.
Baigtą ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyrius. Dėl tyčinio bankroto byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui, o kovo 8 dieną numatytas pirmasis teismo posėdis.
