T.Garbaravičiaus teigimu, šiuo metu apie 50-60 proc. būsto
pirkimo sandorių šalyje atliekami pasitelkus skolintas lėšas, ir
panašu, kad tai – ilgalaikis rodiklis. Anot jo, kiekvieną mėnesį
lietuviai bankams sumoka šiek tiek mažiau nei 10 mln. eurų palūkanų.
„Palyginti su alternatyviomis investavimo priemonėmis, tai jų
nėra daug: terminuoti indėliai nieko nebemoka, akcijos – pakankamai
rizikinga investicija, daugeliui ir nepriimtina, obligacijos irgi
pakankamai nedaug uždirba, taigi tos mažos palūkanos, – o dabar
kartais pasigirsta, kad gali būti ir neigiamos palūkanos, – toliau
kaitins nekilnojamojo turto rinką“, – konferencijoje sakė LB
valdybos narys.
Jis perspėjo ir apie mažų palūkanų normų pagundą.
„Kita medalio pusė – mažos palūkanos didina paskolų paklausą ir
taip sukuria paskatas pernelyg įsiskolinti. Atsiranda pagunda, kad
aš galiu įpirkti, galiu pasiskolinti, nes įmoka bankui labai maža.
Lietuvos bankas pernai į tai reagavo, įvedėme papildomų prevencinių
saugiklių, kad žmonės neįsiskolintų“, – teigė T.Garbaravičius,
kalbėdamas apie 2015m. įsigaliojusius atsakingo skolinimosi
nuostatų pakeitimus.