T.Garbaravičiaus teigimu, šiuo metu apie 50-60 proc. būsto pirkimo sandorių šalyje atliekami pasitelkus skolintas lėšas, ir panašu, kad tai – ilgalaikis rodiklis. Anot jo, kiekvieną mėnesį lietuviai bankams sumoka šiek tiek mažiau nei 10 mln. eurų palūkanų.
„Palyginti su alternatyviomis investavimo priemonėmis, tai jų nėra daug: terminuoti indėliai nieko nebemoka, akcijos – pakankamai rizikinga investicija, daugeliui ir nepriimtina, obligacijos irgi pakankamai nedaug uždirba, taigi tos mažos palūkanos, – o dabar kartais pasigirsta, kad gali būti ir neigiamos palūkanos, – toliau kaitins nekilnojamojo turto rinką“, – konferencijoje sakė LB valdybos narys.
Jis perspėjo ir apie mažų palūkanų normų pagundą.
„Kita medalio pusė – mažos palūkanos didina paskolų paklausą ir taip sukuria paskatas pernelyg įsiskolinti. Atsiranda pagunda, kad aš galiu įpirkti, galiu pasiskolinti, nes įmoka bankui labai maža. Lietuvos bankas pernai į tai reagavo, įvedėme papildomų prevencinių saugiklių, kad žmonės neįsiskolintų“, – teigė T.Garbaravičius, kalbėdamas apie 2015m. įsigaliojusius atsakingo skolinimosi nuostatų pakeitimus.
