Politikai ir verslininkai kritikuoja Lietuvos lenkų siūlymą

Algirdas Butkevičius tokią idėją vadina populistine, iškeltą atėjant Seimo rinkimams. Be to, anot jo, apyvartos apmokestinti neleidžia Europos Sąjungos teisė, o apmokestinus bankų turtą, tai turėtų įtakos indėlių palūkanoms.

„Žinote, kas yra bankų turtas? Jį sudaro daugiausia skolinti pinigai – žmonių indėliai. Jeigu bankuose turtas bendra apimtimi būtų apmokestintas, visa tai bus perkelta ant žmonių indėlių – bus palūkanos už indėlius mažesnės arba bus minusinės. O bankų nuosavas turtas tesudaro 8-12 proc.“, – BNS šią savaitę teigė premjeras.

„Pas mus buvo apyvartos mokestis (prekybos tinklų – BNS) dar iki stojimo į ES ir po to mes jį turėjome naikinti“, – pridūrė jis.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad kiekviena iniciatyva dėl naujų mokesčių, kurių nėra ES, turi būtų diskutuojama.

„Turi būti labai griežtai įvertinta Europos Sąjungos teisės aktų požiūriu. Jeigu jis (siūlymas įvesti apyvartos mokestį – BNS) prieštaraus Europos Sąjungos teisei, nes, be abejo, šalis gali priimti tokį įstatymą, bet jis bus apskųstas Europos Teisingumo Teismui ir pralaimėjus bylą, gali (Lietuva – BNS) turėti finansinių nuostolių“, – BNS teigė finansų ministras.

Lietuvos lenkai norėtų didinti pensijas, daugiavaikių šeimų rėmimą

Lietuvos lenkai sako, kad apmokestinus bankų turtą ir didžiųjų prekybos tinklų apyvartą, į biudžetą surinktas lėšas būtų galima skirti pensijų ir vaiko pinigų didinimui bei daugiavaikių šeimų rėmimui.

Lenkų rinkimų akcijos narė, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narė Rita Tamašūnienė teigia, kad pataisos dar nėra registruotos, o su specialistais ir teisininkais tariamasi dėl jų galimo poveikio ir verslui, ir biudžetui.

„Dar žiūrime, kad tas mokestis būtų ne iš lubų, žiūrime, kokios yra prekybos tinklų apyvartos. Bus numatyti konkretūs skaičiai, nuo kokio dydžio apyvartos mokestis bus skaičiuojamas“, – BNS teigė ji. Anot jos, naujas mokestis būtų taikomas tik didiesiems prekybos tinklams, o sekmadienį dirbančius prekybos tinklus siūloma apmokestinti papildomai.

Anot parlamentarės, įvedus bankų turto mokestį, Lietuvos bankas turėtų nustatyti saugiklius, kurie neleistų didinti paslaugų įkainių.

„Tai turėtų būti mokestis, kuris neatsidurtų ant vartotojų pečių. Reikia įdėti saugiklį, kad taip neatsitiktų“, – teigė R.Tamašūnienė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas bankų turto mokestį iš esmės vertina palankiai, tačiau nemato galimybių jį įgyvendinti.

„Įgyvendinti nematau galimybių. Bet pasiūlymai labai geri. Iš principo, kapitalo apmokestinimas pas mus labai mažas. Mažiausias Europos Sąjungoje – nesiekia net 5 proc. pelno mokestis tik 15 proc., bet viskas sudėliojama taip, kad to pelno beveik nelieka... Tai juokingi mokesčiai. Bet žinant mūsų politinio elito sudėtį..., jeigu negalime įvesti progresinių mokesčių, kam pasipriešinimas yra mažesnis. Čia per dideli pinigai – ką reiškia bankų turtas ir prekybininkų apyvartos...“, – teigė A.Sysas.

Parlamentaras mano, kad apmokestinus bankų turtą ir prekybos tinklų apyvartą, bankininkai ir prekybininkai padidins kainas, tačiau jis taip pat pabrėžia, kad į biudžetą būtų surenkama daugiau pajamų ir finansuojama socialinė apsauga, sveikata, mokslas.

Tuo metu bankininkai perspėja, kad bankų turto apmokestinimas paralyžiuotų jų veiklą, o prekybininkai įsitikinę, kad naujas mokestis – netiesioginis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad naujų mokesčių iniciatoriai „populistiškai nusižiūrėjo“, ką sugalvojo jų kolegos Lenkijoje. Pasak jo, toks mokestis reikštų, kad didės kainos, nes mokestį verslas perkels vartotojams.

„Jau ir taip skundžiamasi, kad lietuviai važiuoja į Lenkiją ar kitas šalis apsipirkti pigesnių produktų, ta ką mes dabar darome? Dar labiau pas save padidiname kainas. Tam, kad dar daugiau lietuvių išvažiuotų? Mes nematome galimybės Lietuvoje tai įgyvendinti“, – sako L.Vilimas.

Jis mano, kad prekybos tinklų mokestis pakenktų šalies investiciniam patrauklumui. „Labai ženkliai sumažintų Lietuvos investicinį patrauklumą prekybos mažmenai ir bankams, labai jautriems sektoriams vartotojų atžvilgiu“, – teigė jis.

K.Glaveckas: bankų turto apmokestinimas būtų naudingas biudžetui, bet ne gyventojams

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas pastebi, kad tarp Lenkijos ir Lietuvos yra didelis skirtumas – Lietuva yra euro zonoje ir jai galioja kiek kitokios taisyklės. Jis sako, kad bankų turto apmokestinimas būtų naudingas biudžetui, bet ne gyventojams.

Parlamentaras prognozuoja, kad iš tokio mokesčio būtų surinkta apie 10 mln. eurų: „Pas mus lietuviškų bankų yra tik 2 proc., visi Švedijos bankai gali persiregistruoti kita nuosavybės forma ir mes iš šito nieko nelaimėsime“.

Jis taip pat abejoja ir prekybos centrų apyvartos apmokestinimu: „Pas mus nėra apyvartos apmokestinimo principo“.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad bankų apmokestinimas atneštų žalos, kuri būtų kur kas didesnė negu Lenkijoje, kur įvedus bankų mokestį, atpigo jų akcijos, investuotojų susidomėjimas sektoriumi taip pat smuko.

„Akivaizdu, kad galimybės bankų skolinti taip pat mažėja“, – BNS sakė S.Kropas. Jis prognozavo, kad Lietuvos bankai tokiu atveju būtų mažiau konkurencingi, jie negalėtų pritraukti papildomo kapitalo.

„Vadinasi, ekonomikos augimas stagnuos. Reitingų agentūros Lenkijoje, pavyzdžiui, pablogino šalies skolinimosi reitingą ir iš karto pabrango tarptautinis skolinimasis tiek valstybės, tiek privačių asmenų. Tai ta nauda, kurią valstybės gauna iš mokesčio, išeina pro kitus makroekonominius rodiklius“, – tvirtino S.Kropas.

Pasak jo, dabar Lietuvoje veikiančių bankų turtas siekia maždaug 23,5 mlrd. eurų.

Pajamos iš naujų mokesčių – socialiniams reikalams

Lietuvos lenkų rinkimų akcija pensijas siūlo skaičiuoti nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris pernai ketvirtą ketvirtį siekė 756,9 euro.

Taip pat siūlomas Šeimos kortelės projektas – pagal jį tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms būtų taikomos įvairios nuolaidos, dalį kurių verslui kompensuotų valstybės biudžetas.

Vaikams iki 18 metų siūloma skirti 120 eurų vaiko pinigus – tokios išmokos būtų mokamos neatsižvelgiant į tėvų pajamas tik tada, kai šeimoje gimtų antras ir daugiau vaikų arba vaikas būtų neįgalus.