„Vertinant išlaidų dydį, manau, kad neretai verta pasiskaičiuoti litais, mat akivaizdu, kad mažesnių skaičių efektas justi.
Tarkim, išaugo telekomunikacijų įrangos pardavimas. Vis daugiau perkama išmaniųjų telefonų, žmonių nebegąsdina keturženklės sumos, nes dabar jos triženklės. Teko iš kelionių agentūrų pardavėjų girdėti, kad 600 eurų kainuojančias keliones perka tie, kas anksčiau to nedarydavo“, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Ekspertė prisipažino ir pati pastebėjusi pokyčių savo finansinėje elgsenoje.
„Anksčiau vaikams batų dairydavausi tokių, kurie kainuoja iki 200 litų. O dabar susigriebiau žiūrinti į tuos, kurie kainuoja iki 100 eurų, o tai juk 350 litų – daugoka“, – pasakojo J.Varanauskienė.
Ekspertė neseniai kalbėjo su kolegomis estais.
„Viena jų sakė: „Man jau sunku pasakyti, ar 100 kronų buvo daug ar mažai“. O Latvijoje didelę įtaką turėjo tai, kad latų vertė buvo didesnė nei eurų. Tad Latvijoje valiutos permainos veikia kaip stabdys, o pas mus kaip „gazas“, – šypsojosi J.Varanauskienė.
Anot ekspertės, natūralu, kad prie permainų greičiau prisitaikė jaunimas. Ji mano, kad visa daugėja žmonių Lietuvoje, kurie buityje pirkdami smulkius daiktus skaičiuoja eurais, tačiau svarstydami apie didelius pirkinius ima skaičiuoti litais.
„Matau, kad žmonės dažnai apie kainas galvoja eurais, o apie algą – litais. Ir paklaustas, kiek uždirba, dažnai susimąsto, kiek tai yra eurais“. – sakė J.Varanauskienė.
Neseniai ekspertė studentų klausė, ar jie gaunantys dovanų pinigais. Šie atsakė gaunantys ir džiugiai pripažino, kad dovanų vertė dabar didesnė, nei būdavo litais.
