„Metai iš metų matome, kad šalies ūkininkai pirmiausia nori modernizuoti savo valdomus ūkius ir naudotis nauja technika, todėl daugelis investicijų skiriama traktoriams, kombainams ir kitiems žemės ūkio padargams.
Šiuolaikinė žemės ūkio technika yra labai brangi, todėl struktūrinių fondų lėšos yra vienas svarbiausių elementų, užtikrinančių spartų Lietuvos žemės ūkio apsirūpinimą moderniausiais įrenginiais“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Tačiau, anot V.Doveikos, ES lėšomis nėra finansuojama žemės ūkio paskirties žemių įsigijimas, apyvartinės lėšos. Nors šiems poreikiams besiskolinančiųjų dalis bendrame paskolų portfelyje yra nedidelė, bet per metus taip pat augo.
„Pavyzdžiui, paskolų apyvartinėms lėšoms finansuoti pernai suteikėme 42 proc. daugiau negu 2014 metais. Tai rodo, kad šalies žemės ūkio sektorius pajėgus augti ir plėstis ir be ES paramos“, – sakė V.Doveika.
Banko duomenimis, vidutinė paskola ūkininkams pernai buvo kiek didesnė negu 100 tūkst. eurų, tačiau didesni ūkiai skolinosi ir kur kas daugiau. SEB bankas per metus finansavimą iš viso suteikė daugiau kaip 600 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių.
„Pernai daugiausia paskolų suteikėme Suvalkijos krašto, taip pat Vidurio ir Šiaurės Lietuvos ūkininkams. Daugiausia skolinosi augalininkystės ūkiai, tačiau finansavimas buvo teiktas ir pieno gamybos, ir gyvulininkystės ūkiams“, – sakė V.Doveika.
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programai įgyvendinti iš viso skirta 1,977 mlrd. eurų. Pernai surinkta daugiau kaip 95 tūkst. paraiškų, kuriose prašoma 714,8 mln. eurų paramos.
