Sostinės savivaldybė,
atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą ir prognozes, nuo
ketvirtadienio baigia šildymo sezoną, kuris buvo trumpiausias per
pastaruosius trejus metus. Šį sezoną vilniečiai šildėsi nuo spalio
12-os iki balandžio 7-osios, praėjusius keletą sezonų – bent 7
paromis ilgiau.
Gyvenamuosiuose namuose ir administraciniuose pastatuose
šildymas išjungiamas nuo balandžio 7 dienos, praėjusį sezoną šiluma
išjungta tik balandžio pabaigoje – 24-ą dieną.
Nuo penktadienio šildymas bus išjungiamas ir miesto mokyklose,
darželiuose bei sveikatos priežiūros įstaigose.
Vidutinė aritmetinė praėjusio šildymo sezono šilumos kaina
buvo 6,20 ct/kwh (be PVM), šį šildymo sezoną vidutinė šilumos
kaina sumažėjo iki 5,65 ct/kwh (be PVM). Tam įtakos turėjo nuo 2016
metų atsiradęs nepriklausomas šilumos tiekėjas UAB „Geco Vilnius“,
gaminantis šilumą iš biokuro, taip pat sumažėjusi dujų kaina.
LŠTA skelbia, kad šį kovą Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +1,4
laipsnių šilumos, vasario mėnesį buvo apie +1 laipsnį šilumos.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkai
šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose,
kuriuose gyvena dauguma gyventojų, kovo mėnesį vidutiniškai išleis
58 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 960 kWh (16 kWh/1
kv. m.) šilumos.
2015-ųjų kovą šilumos suvartojimas 60 kv. metrų ploto butų
šildymui tipiniuose senos statybos daugiabučiuose sudarė apie 900
kWh (15 kWh/1 kv. m.). Ši šiluma vidutiniškai kainavo 62 eurus.
Šį vasarį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė
apie 1020 kWh (17 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią
šilumą sudarė apie 63 eurus.
Šį kovą vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 6,1 euro ct/kWh,
vasarį – 6,2 euro ct/kWh, prieš metus – 6,8 euro ct/kWh su PVM.
Šilumos kainų mažėjimą lėmė platesnis biokuro, kuris yra tris
kartus pigesnis už gamtines dujas, vartojimas šilumos gamybai.
Kovo mėnesį mažiausiai energijos naudojo naujos statybos
daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui
vidutiniškai suvartota apie 360 kWh (6 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai
už šilumą yra mažiausi – apie 22 eurus. Prieš mėnesį tam pačiam
plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 420 kWh (7 kWh/1 kv.
m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 26 eurus.
Daugiausia šilumos suvartota butuose, esančiuose senuose ir
prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose. Čia šildymui kovą
reikėjo vidutiniškai apie 1560 kWh šilumos, o tai gyventojams
vidutiniškai kainavo apie 95 eurus. Vasario mėnesį šie butai
suvartojo apie 1620 kWh šilumos, o vidutinės sąskaitos už šią
šilumą sudarė apie 100 eurų.
Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose
namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais
daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui
turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus
šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir
eksploatavimas.
Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei
karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat
privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie
priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai ir
prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį,
yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato
patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą
kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos
ministerijos.
Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos
tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams
taip pat teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos
skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja
šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas
kiekviename mieste.
Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai
tiekiama šiluma. Apie 120 tūkst. butų yra labai prastos būklės
namuose. Dar apie 420 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos,
neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 112 tūkst. butų yra iš dalies
modernizuotuose namuose, o naujos statybos ir atnaujintuose
daugiabučiuose – tik apie 70 tūkst. butų.