Šiame 1,8 mln. gyventojų turinčiame Palestinos anklave – o
jaunimo nedarbas čia viršija 60 proc. ir 80 proc. gyventojų yra
priklausomi nuo humanitarinės pagalbos – vestuvės yra prabanga.
Poros, kaip, pavyzdžiui, šie 27 metų jaunavedžiai, gyvenantys
mažame bute, tuokiasi vis vėliau ir tam, kad iškeltų vestuvių
puotą, prisiima skolų, kurias tenka grąžinti ne vienerius metus.
Vietos radijo stočių eteryje dažnai galima išgirsti
vadinamųjų vestuvių tarpininkų skelbimus, kuriuose jaunoms poroms
siūlomas finansavimas be palūkanų.
„Vestuvės tai tarsi sutartis“, – sako Falestine Tanani, pagal palestiniečių paprotį pasilikusi
mergautinę pavardę.
„Jie tiek daug iš mūsų tikisi“, – priduria ji, kalbėdama
apie konservatyviąją Gazos musulmonų visuomenę.
Jaunoms poroms tenka atlaikyti didžiulį šeimų spaudimą.
„Visiems, kas tuokiasi, tenka bristi į skolas, kurioms
grąžinti prireikia dvejų ar trejų metų. Kartais tenka parduoti
nuotakai dovanotus auksinius papuošalus“, – pasakoja F.Tanani.
Iš jaunavedžių tikimasi prašmatnios ceremonijos, nuotaka turi
dėvėti baltą vestuvinę suknelę, turi būti išnuomota pokylių
salė, organizuota puota svečiams ir paruošti namai, į kuriuos
jaunieji persikeltų.
„Kad šeima liktų patenkinta, reikia 15–20 tūkst. JAV
dolerių (13–17,5 tūkst. eurų),“ – sako A.H.Zoghboras.
Patiems jaunavedžiams surinkti tokią sumą yra neįmanoma.
Architekto diplomą turinčiam A.H.Zoghborui teko išmokti IT
dizaino ir interjero dekoravimo, nes savo srityje jam darbo susirasti
nepavyko.
„Tam, ką darau dabar, nereikia cemento“ ar kitų statybinių
medžiagų, kurias, Izraeliui 2006 metais įvedus blokadą, įvežti
į Gazą yra draudžiama, sako jis.
Tabu laužytojai
Inžinierės išsilavinimą turinti F.Tanani dirba su vaikų
labdaros organizacijomis ir jos pajamos yra nereguliarios, o tai
reiškia, kad ji negali gauti banko paskolos.
Padėti negali ir jos giminės. „Jų padėtis yra visiškai
tokia pat“, – sako moteris, užaugusi Gazos Džabalijos
pabėgėlių stovykloje.
Taigi, kad gautų pinigų savo vestuvėms, pora sulaužė tabu,
nes pasinaudojo sutelktinio finansavimo platforma, kad pritrauktų
pinigų iš visuomenės.
Manoma, kad jie yra pirmoji tai padariusi pora, bet jų sprendimas
viešai atskleisti, kokia yra jų šeimų finansinė padėtis,
konservatyvioje Gazoje sulaukė nemažai kritikos.
„Žmonės nemėgsta apie tai kalbėti“, – sako A.H.Zoghboras.
Gyvenimas Gazoje yra itin sudėtingas – Izraeliui pradėjus
blokadą, buvo panaikinti dešimtys tūkstančių darbo Izraelyje
leidimų, taigi smarkiai padidėjo nedarbas.
Vienas iš šalutinių poveikių yra tai, kad poros ėmė tuoktis
vėliau, sako ekonomistas Samiras Abu Mudalala.
Um Mohammed al-Mamluk žūtbūt stengėsi,
kad jos 23 metų sūnus vestų.
Tad ji pasinaudojo Gazoje klestinčiu vestuvių tarpininkų
verslu.
Ieško „antrosios pusės“ su alga
Viena tokia įmonė, „Al-Saada“, kuriai vadovauja Mohammedas
al-Bahtimis, siūlo 2,5 tūkst. JAV dolerių
„vestuvių paketą“, kad padėtų poroms susituokti iki jiems
sukaks 30 metų.
„Iš jų prašome 700 JAV dolerių įnašo. Po to jie turi kas
mėnesį grąžinti dalį sumos. Už tai mes pasiūlome pokylių
salę, fotosesiją studijoje, muziką, vestuvių apdarus, maistą ir
transportą svečiams, taip pat miegamojo baldus“, – sako jis.
Um Mohammed al-Mamluk vestuves savo sūnui pavyko iškelti su
sąlyga, kad ji 18 mėnesių kas mėnesį mokės įmonei po maždaug
100 JAV dolerių.
„Dabar galvoju, kad susituokti reikėtų ir jaunesniajam sūnui,
kuriam yra 21-eri, o dar yra jo pusbrolis, kuriam jau 26-eri, o jis dar
nesukūręs šeimos“, – sako ji.
M.al-Bahtimis sako, kad jo įmonė padeda tik tiems, kurie gali
atlyginti vestuvių išlaidas.
Tuo tarpu ekonomistas S.abu Mudalala sako, kad dėl ekonominio
nuosmukio jaunikiai ėmė reikliau rinktis savo būsimas nuotakas.
„Jie ieško dirbančios žmonos, kuri jiems padėtų, nes patys
neturi darbo arba jų pajamų nepakanka pragyvenimui, kurio išlaidos
pastaraisiais metais gerokai padidėjo“, – sako ekonomistas.