Tokį Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo narės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė.
Pasak jų, projekto uždavinys – mažinti priklausomybę nuo azartinių lošimų turinčių asmenų skaičių, nustatyti reikiamus lošimų apribojimus, apsaugant patologinį potraukį lošti turinčių asmenų interesus.
Pagal projektą, taikomas „savanoriškas patekimo į lošimo organizavimo vietas apribojimas. Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patologinį potraukį lošti turinčiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą apriboti galimybę lošti, jo pagrindu lošimų organizatoriai privalo neįleisti šio asmens į lošimų organizavimo vietas.“
Siūloma nustatyti, kad „asmenys, pateikę Priežiūros tarnybai rašytinį prašymą apriboti jiems galimybę lošti, yra įtraukiami į asmenų, kuriems apribojama teisė patekti į lošimo organizavimo vietas registrą, Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Duomenis apie asmenis, kuriems apribotas patekimas į lošimo organizavimo vietas Priežiūros tarnyba teikia lošimų organizatoriams“.
Asmenims, pateikusiems prašymą neleisti lošti, būtų draudžiama lošti ir būti lošimo vietoje. Lošimų organizatorius, už šios tvarkos pažeidimus, atsakytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Projekto rengimą paskatino šiuo metu teisės aktuose nenustatyta prievolė lošimų organizatoriams apriboti patologinį potraukį lošti turinčių asmenų patekimą į lošimų organizavimo vietas.
„Kaip teigia Lošimų priežiūros tarnyba prie finansų ministerijos, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės priverstinai ar asmens sutikimu apriboti galimybę lankytis azartinių lošimų organizavimo vietose ir lošti. Priežiūros tarnyba savo iniciatyva ieško būdų, kaip galima būtų sumažinti neigiamus lošimo padarinius, pasireiškiančius liguistu potraukiu lošti. Viena iš šių priemonių, kuri yra įgyvendinama Priežiūros tarnybos iniciatyva, yra susitarimas dėl savanoriško apsisprendimo nelošti, prie kurio prisijungusios bendrovės įsipareigoja apriboti galimybę lošti patologiniams lošėjams. Tačiau patologinį potraukį turinčių lošti asmenų teigimu ne visos lošimus organizuojančios bendrovės laikosi šio susitarimo įsipareigojimų, taip pat ne visos yra prisijungusios prie šio susitarimo“,- sako parlamentarės.
Šiuo metu galiojantis Azartinių lošimų įstatymas nustato, kas yra laikoma patologiniu potraukiu lošti, tačiau nereglamentuoja kokiomis priemonėmis šį potraukį turintiems asmenims turi būti apribota galimybė lošti.
