Nei tikslių kainų kilimo priežasčių, nei būdų jas mažinti premjeras ir jo sukviestų institucijų vadovai įvardinti negalėjo.
Kainas galėjo lemti pakilę antkainiai
Algirdas Butkevičius užsiminė, kad kainos galėjo pakilti dėl padidėjusių antkainių, tiesa, negalėjo tiksliai paaiškinti, kas ir kiek juo pakėlė. Vyriausybės vadovas teigė, kad šiais metais, palyginti su praėjusiais, 5 prekybos centruose mažmeninė prekyba išaugo 10,6 proc.
„Ketvirčių lyginti negalima, bet jei palygintume, kaip kaina keitėsi 1 euro apyvartos arba gaunamo 1 euro, tai aš galimai darau išvadą, kad visos mažmeninės prekybos antkainis šių metų pirmajame ketvirtyje yra didesnis nei praėjusiais metais“, – dėstė premjeras.
A.Butkevičius pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdyti stebėseną pagal atskiras prekių grupes, taip pat sutarė, kad tam tikrų veiksmų imsis ir Konkurencijos taryba.
Į klausimą, ar pakilęs antkainis, apie kurį kalbėjo A.Butkevičius, yra prekybos tinklų iniciatyva, Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas neatsakė.
„Informacija apie antkainius nėra skelbiama, mes apie tai nekalbame ir nežinome, kokius antkainius sau nustato visi tiekėjai ar prekybos tinklai.
Galiu pasakyti, kad antkainiai keičiasi kiekvieną dieną, dėl jų nuolat yra deramasi. Kai kurių produktų kainos dalis yra padidėjusi, kitų – sumažėjusi“, – kalbėjo prekybininkų atstovas.
Euras tikrai nekaltas
A.Butkevičius teigė, kad euras prie pakilusių kainų tikrai neprisidėjo. „Galiu drąsiai pasakyti, kad nė vienas iš dalyvavusių specialistų nesiejo kainų kilimo su euru, ir ši versija yra visiškai atmesta“, – kalbėjo premjeras.
Jo teigimu, kainas euras paveikti galėjo tik vienu atveju – jei būtų importuojama iš šalių, kurių valiuta stipresnė už eurą ir kainos kiltų dėl valiutų konvertavimo.
„Geriausias dalykas, kuris varžo kainų kėlimą, yra konkurencija, o ją kuria konkurentai, ne Konkurencijos taryba“, – po pasitarimo kalbėjo Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Jo teigimu, vienintelis dalykas, kurį Konkurencijos taryba gali daryti, – ieškoti konkurencijos pažeidimų, juos tirti ir bausti kaltuosius. „Tą tikrai darysime, jei matysime kainų poslinkius, neadekvačius rinkos sąlygoms“, – žadėjo Š.Keserauskas.
Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas teigė, kad daržovių ir vaisių kainos, kurios kilo daugiausia, yra nustatomos tiekėjų, o ne prekybos tinklų, dėl to negalima visos kaltės dėl kylančių kainų suversti prekybininkams.
„Ūkininkų Lietuvoje nėra daug, o dėl prasto pavasario pasiūla iš jų buvo mažesnė. Daržovių ir vaisių augintojų asociacija viešai pareiškė, kad jų skaičiavimais, augintojų tiekimo kaina buvo didesnė nei praėjusiais metais, todėl kainos ir pakilo“, – kalbėjo L.Vilimas.
Statistika nemeluoja
Statistikos departamento direktorė Vilija Lapėnienė aiškino, kodėl gyventojai abejoja pateikiamais duomenimis apie kainų pakitimus: „Mūsų apskaičiuotas kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis yra gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Skirtingų prekių kainos kito nevienodai, todėl savaime supranta, kad kiekvienas gyventojas pagal tai, kokias prekes kasdien perka, turi kitokį savo asmeninį kainų indeksą.“
Pavyzdžiui, nors bendras kainų pokytis yra 1,2 proc., dažniausiai vartojami ryžiai pabrango 3 proc., visa mėsos grupė atpigo, bet joje brango jautiena.
Daugiausia brango vaisiai ir daržovės, dėl kurių kainų gyventojai labiausiai ir pyksta. Vaisiai brango 6,1 proc., daržovės – 9,7 proc.
Nelemtieji kalafiorai brango 11,6 proc., saldžiosios paprikos 30 proc., o svogūnų kaina per metus išaugo net 70 proc.
A.Butkevičiaus surengtame pasitarime dėl maisto produktų kainų augimo dalyvavo ūkio ministras Evaldas Gustas, Lietuvos prekybininkų asociacijos, Statistikos departamento, Konkurencijos tarybos vadovai.
