Pasak prekybininkų, šie metai nėra išimtis – kainos keičiasi dėl sezoniškumo, pasiūlos ir paklausos pasaulinėse rinkose, taip pat šalies augintojų ir produkcijos gamintojų patiriamų sąnaudų. Analizuojant pastarųjų metų vartojimo dinamiką, ryškėja ir nauja tendencija – pirkėjai į krepšelius deda šiek tiek daugiau ir aukštesnės kokybės prekių.
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo, visi žiniasklaidos aprašomi ir socialiniuose tinkluose plintantys išaugusių kainų pavyzdžiai neatspindi realios kainų situacijos šalyje.
„Vienais metais brangsta ar pinga vienos daržovės, kitais – visai kitos, o trečiais – visai ne daržovės. Tai natūralių, kiekvienais metais vykstančių kainų svyravimų pasekmė, kuriai šiandien skiriama neproporcingai daug dėmesio. Kainų pokyčius lemia sezoniškumas, pasiūla ir paklausa pasaulinėse rinkose, taip pat šalies augintojų ir produkcijos gamintojų patiriamos sąnaudos, išauginant ar pagaminant vieną ar kitą produktą. Tačiau faktai rodo, kad Lietuva išlieka viena pigiausių šalių Europoje pagal maisto ir kitų būtiniausių prekių kainas“, – sako L. Vilimas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, visose Lietuvos gyventojų išlaidose maisto dalis sudaro mažiau negu 23 proc. – per 2015 m. maisto dalis bendrame išlaidų krepšelyje sumenko 1,5 proc.
„Pastaruoju metu iš aukščiausių šalies institucijų pasigirdo kaltinimai dėl neva pernelyg aukštų prekybininkų antkainių, kurie galimai paveikė prekių kainas. Prekybos tinklų antkainių ir maržų Lietuvos prekybos įmonių asociacija žinoti ir skelbti negali. Vis dėlto, pakalbėjus su visų šalyje veikiančių prekybos tinklų vadovais, šie užtikrino, kad jų maržos pastaruoju metu tikrai nedidėjo“, – teigia L. Vilimas.
Pasak jo, tapatinti prekybininko maržą su pelnu – klaidinga.
„Jeigu pažiūrėsime, kas sudaro bet kurios maisto prekės kainą, prekybos tinklų marža visada užima mažesnę dalį, kurią sudaro parduotuvių darbuotojų atlyginimai, prekyviečių, logistikos ir sandėliavimo infrastruktūros išlaikymas. Maža to, prekybininkai priversti reguliariai apkarpyti savo maržas dėl aštrėjančios tarpusavio konkurencijos, tad visada laimi pirkėjas“, – sako L. Vilimas.
Šių metų pirmąjį ketvirtį greito apyvartumo prekių rinka augo 5,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. 2015 m. įvedus eurą iki trečiojo ketvirčio stebėtas vartojimo mažėjimas. Antroje metų pusėje vartojimas atsistatė, o 2016-ieji prasidėjo didesniu pirkėjų aktyvumu ir augančiu vartojimu.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenys rodo, kad tam daugiausia įtakos turėjo pakitusi pirkėjo elgsena. 2016 m. pirmąjį ketvirtį pirkėjai pirko šiek tiek daugiau – vidutiniškai pirkėjų krepšelyje skaičiuojama apie 8 proc. daugiau prekių nei pernai.
Įtaką didesniam vartojimui padarė ir tai, kad pirkėjai įsigijo daugiau aukštesnės kokybės ir brangesnių prekių. Pavyzdžiui, Kalėdoms prieš kelerius metus lietuviai pirkdavo bazinius ingredientus – silkę, mišrainių sudedamąsias dalis, kiaulieną, dabar nori daugiau aukštesnės kokybės ir kainos produktų – žuvų, jūros produktų, daržovių, įvairesnių mėsos rūšių ir pan.
A. Butkevičius mano kitaip?
Labiausiai per pastaruosius metus augo paslaugų ir vaisių bei daržovių kainos, ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė Premjeras Algirdas Butkevičius. Kitų prekių grupių kainos, pasak jo, neaugo arba net sumažėjo.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad per šių metų pirmąjį ketvirtį sparčiausiai augo paslaugų kainos. Šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augimas siekė 5,7 proc.“, – per Vyriausybės valandą, atsakydamas į opozicijos lyderio konservatoriaus Andriaus Kubiliaus klausimą, sakė Premjeras.
Vyriausybės vadovo teigimu, remiantis Statistikos departamento informacija iš penkių didžiausių šalies prekybos tinklų, augimas pastaruoju metu žymiausias buvo tik „kalbant apie vaisius ir daržoves“.
„Šių metų kovą, lyginant su 2015 m. kovu, vaisių kainos augo 5,1 proc., daržovių – 9,7 proc. O jeigu palyginsime šių metų kovo mėnesį su 2014 m. kovo mėnesiu, daržovių kainos augo 19,4 proc. Kitų maisto produktų, pavyzdžiui, paukštienos, mėsos, žuvies, kainos sumažėjusios. Pagal šitą visą statistinę medžiagą mes tikrai nematome jokių grėsmių ar pavojų“, – sakė A. Butkevičius.
ELTA primena, kad antradienį Premjeras A. Butkevičius teigė, jog kainų augimą lemia beveik 4 proc. per metus padidėję antkainiai penkiuose didžiuosiuose prekybos tinkluose, užsiimančiuose mažmenine prekyba.
