Žmonėms abejojant dėl statistikos skaidrumo, ją skaičiuojantis Statistikos departamentas bando paaiškinti, iš kur atsiranda jų tiriamas prekių krepšelis ir teigia, kad politikams netarnauja.
Ką skaičiuoja?
Statistikos departamento duomenimis, šių metų balandžio mėnesį, palyginti su kovo mėnesiu, kainos padidėjo 0,5 proc. Per metus prekės ir paslaugos pabrango 1 proc. Statistikos departamentas fiksuoja 920 prekių ir paslaugų kainas, nuolat stebima 68 tūkst. kainų.
Departamento vadovės Vilijos Lapėnienės teigimu, būtent dėl šio krepšelio gyventojams gali atrodyti, kad statistika neatitinka realybės:
„Kainų pokyčiai atspindi bendras kainų tendencijas, o ne atskiro gyventojo perkamų prekių kainų pokyčius. Kiekvienos krepšelis yra skirtingas, todėl jo ir kainų pokytis skirtingas.
Jei vieną mėnesį žmogus naudojo ryžius, žuvį, taisė automobilį, tai jo asmeninio vartojimo krepšelio pokytis bus didesnis, bet jei pirko pieno, mėsos produktus, tai bus mažesnis už oficialų kainų lygį.“
V.Lapėninė pabrėžė, kad Statistikos departamentas fiksuoja kainų tendencijas, o kiekvienas žmogus, norėdamas sužinoti kiek jam brango prekės ir paslaugos, turėtų pats stebėti kainas ir susidaryti asmeninį kainų indeksą.
Iš kur atsiranda prekių krepšelis?
„Atrenkamos tikrai įvairios prekės, o pagrindiniai kriterijai yra tikrai objektyvūs“, – sakė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva.
Konkrečiau, kokie prekės ženklai ir konkretūs produktai pakliūna į Statistikos departamento krepšelį – neatskleidžiama.
„Ši informacija yra konfidenciali, nes tai esame pažadėję gamintojams, be to vengiame manipuliacijų kainomis dėl grįžtamojo ryšio“, – kalbėjo Statistikos departamento atstovė.
Taigi nėra galimybės sužinoti, pavyzdžiui, koks kefyras šį mėnesį atpigo 1,2 proc. ar kokios rūšies ledai, artėjant vasarai, atpigo 2,6 proc.
N.Alejeva pasakojo, kad konkrečius produktus atrenka kainų registratoriai, nes jie geriausiai žino, kokios prekės jų stebimose parduotuvėse yra populiariausios. „Dėl to fiksuojamos prekės miestuose ir kaimuose ar net tarp skirtingų parduotuvių gali labai skirtis.“
Tokiu atveju, ar negalėtų būti taip, kad, brangstant produktams, gyventojai linkę rinktis vis pigesnes ir pingančias prekes, kurios „tempia“ visas statistines kainas žemyn? Juk skaičiuojamos prekių kainos su akcijomis, akivaizdu, kad jas žmonės renkasi dažniausiai.
„Vadovaujamasi tam tikrais kriterijais. Turi būti atspindėta įvairovė ir skirtingos kainos, nėra orientacijos į pigiausią. Draudžiama registruoti prekių kainas, jei jos yra blogos kokybės, jeigu jau baigiasi galiojimo terminas“, – aiškino N.Alejeva.
Taigi, Statistikos departamentas teigia „besivadovaujantis kriterijais“ ir į savo krepšelį atrenkantis tikrai įvairias ir tikrai populiarias prekes. Tačiau galimybės sužinoti, ar labai jis skiriasi nuo jūsų asmeninio prekių krepšelio – nėra.
Politikams netarnaujame
„Kainų skaičiavimo metodai nesikeičia, pasikeitus Vyriausybei, ir prekių krepšelis keičiamas ne pagal ją, o pagal rinkos tendencijas“, – sakė V.Lapėnienė.
Jos teigimu, išreiškiamas nepasitikėjimas Statistikos departamentu, neva jis kažką slepia ar vykdo politinius užsakymus – iš piršto laužtas.
„Atsakingai pareiškiu, kad vadovaujamės objektyvumo ir nepriklausomumo principu ir įgaliojimų įgyvendinimas negali būti susietas su jokios partijos veikla“, – kalbėjo V.Lapėnienė.
Ji patikino, kad Statistikos departamento taikomi skaičiavimo metodai – skaidrūs, o visa metodika yra prieinama visuomenei.
