„Negalima lyginti šiemetinių daržovių kainų su praėjusių metų, nes dėl Rusijos paskelbto embargo tuomet jos buvo žemiausios“, – aiškino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos pirmininkas Martynas Laukaitis kalbėdamas apie neva pabrangusias bulves, morkas ir kopūstus.
Žinoma, sezoniniai svyravimai neišvengiami. Pasak Statistikos departamento, balandį, palyginti su kovu, iš maisto produktų daugiausia – 17,4 proc. – pabrango daržovės, užtat vaisiai atpigo 0,7 proc.
Tiesa, gegužės pokyčiai, anot Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), jau palankesni pirkėjams: per metus lietuviškų tradicinių daržovių kainos krito, o importinių išaugo.
Rusijos užkardos įtaka
„Pernai buvo žemiausios rinkoje lietuviškų bulvių, morkų, kopūstų kainos. Kad būtų teisinga, reikėtų lyginti ne su 2015-aisiais, o su 5–7 metų kainų vidurkiu.
Dabar kainos kyla, nes pasibaigė lietuviško derliaus daržovės“, – aiškino M.Laukaitis.
Jis tikino, kad šiame sektoriuje kainos nekilo, o buvo tik svyravimų. „Antai pernai kilogramas bulvių kainavo ir 5–7 centus, tačiau tradicinė jų kaina tokiu metu yra 15–17 centų“, – aiškino M.Laukaitis.
Pernai daugelis bulvių augintojų buvo pasirengę tiekti jas Rusijai, tačiau jos vartai užsivėrė ir rinkoje susidarė perteklius.
Svyravimai įprasti
Pastaruoju metu itin svyruoja salotų, pomidorų ir agurkų kainos. Tačiau taip būna kiekvieną pavasarį.
Anot ŽŪIKVC, antrąją gegužės savaitę kilogramas pomidorų vidutiniškai kainavo 4,99 euro, o importinių – 1,71 euro, ilgavaisių lietuviškų agurkų – 3 eurus, importinių – 1,86 euro.
Lietuviškos salotos vazonėlyje prekybos centruose dabar atsieina daugmaž 0,76 euro, o vazonėlis su lenkiškomis – 1,44 euro.
Įtakos turėjo orai
Įmonė „Evaldo daržovės“, įsikūrusi Šalčininkų rajone, ir augina, ir importuoja įvairias salotas.
Anot jos vadovo Evaldo Masevičiaus, šįmet lietuviškos salotos vėlavo porą savaičių – prekybos vietose pasirodė prieš savaitę. Priežastis – šalti orai Lietuvoje.
Lietuviškos šiuo metu stumia iš parduotuvių itališkas, kurios žiemą buvo pigesnės, o pavasarį smarkiai pabrango.
„Italijoje karšta, o Lietuvoje salotos dar neužaugusios. Tad natūralu, kad tiekėjai kėlė kainas“, – aiškino E.Masevičius.
Tačiau jis tikino, kad dabartinės salotų kainos, palyginti su pernykštėmis, tokios pat. „Evaldo daržovės“ iš italų salotas perka po 1,6–1,8 euro už kilogramą.
„Mes taikome savo pelno maržą, prekybininkai – savo. Galiu pasakyti, kad mūsų taikoma pardavimo prekybininkams kaina sukasi apie 2 eurus už kilogramą“, – kalbėjo E.Masevičius.
Neseniai pasirodžiusios lietuviškos salotos brangesnės – 2,5 euro už kilogramą. Tačiau kadangi jos parduodamos mažesniais kiekiais, kupsto salotų kainą lemia ir pakuotė.
Viską reguliuoja rinka
„Tas kainų burbulas, kuris dabar aptarinėjamas – išpūstas.
Kainas reguliuoja tiktai rinka. Jei Ispanijoje ar kur kitur salotų nebuvo, tai tas, kas jų turėjo, pakėlė kainą dvigubai.
O vartotojas, jeigu pratęs prie tokių daržovių, pirks net nežiūrėdamas į kainą. Jeigu negalės, nepirks“, – svarstė E.Masevičius.
Jis tikino, kad nesikeitė ir svogūnų laiškų kaina. Tiesa, kartais ją išaugindavo paklausa rinkoje.
„Svogūnų laiškų 100 gramų pakuotę parduodame už 0,35–0,45 euro.
Jei rinkoje jų nėra, o paklausa didelė, vadinasi, daugiau pjauname svogūnų laiškų.
Dirbame viršvalandžius, darbuotojams reikia už juos mokėti, tai ir taikome 45 centų kainą“, – aiškino verslininkas.
E.Masevičius pasakojo, kad darbininkai, prieš metus uždirbę apie 300 eurų, dabar uždirba 500–600 eurų.
