„Kaip ir prognozavome, dėl aktyvių priežiūros institucijos
veiksmų ir pasikeitusio teisinio reguliavimo dauguma pagrindinių
rinkos žaidėjų peržiūri klientų mokumo vertinimo sistemas, todėl
pradeda gerėti vartotojų mokumo vertinimo kokybė ir mažėti naujų
suteikiamų kreditų bei pradelstų mokėti kreditų skaičius. Vis dėlto
įsisenėjusių pradelstų įsiskolinimų šleifas dar ryškus ir
atsispindi statistikoje bei mūsų gaunamuose vartotojų skunduose“, –
sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida
Šimonytė.
Lietuvos banko pateiktais duomenimis, per ketvirtį ilgiau nei
60 dienų vėluojamų mokėti greitųjų vartojimo kreditų skaičius
sumažėjo 12 proc. (iki 178 tūkst. vnt.), o suma – 3 proc. (iki 103
mln. eurų). Vis dėlto, kadangi skolinimo apimtis traukėsi gerokai
greičiau nei pradelstų kreditų skaičius, jų dalis vartojimo kreditų
portfelyje padidėjo nuo 36 proc. (2015 m. pabaigoje) iki 40 proc.
(2016 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje).
Pasikeitus Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms,
reguliuojančioms paskolų kainą, vartojimo kreditų bendrovės buvo
priverstos ją mažinti. Mažųjų vartojimo kreditų (iki 290 eurų)
vidutinė bendros vartojimo kreditų kainos metinė norma nuo
praėjusių metų pirmojo ketvirčio sumažėjo 22 proc. ir sudarė 115
proc., o vidutinė metinė palūkanų norma nukrito trečdaliu ir siekė
65 proc. Tačiau tokio dydžio kreditai ir toliau yra brangiausia
paskolų rūšis. Palyginimui: visų greitųjų kreditų (įtraukiant ir
mažuosius) vidutinė bendros vartojimo kreditų kainos metinė norma
siekia 79, vidutinė metinė palūkanų norma – 46, o susietojo
vartojimo kreditų atitinkamai – 31 ir 7 proc.
Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje vartotojams buvo suteikta
441 tūkst. greitųjų vartojimo kreditų – 21 proc. mažiau nei 2015 m.
pabaigoje, jų likutis buvo 234 mln. eurų – 7 proc. mažesnis nei
praėjusių metų pabaigoje. Susietojo vartojimo kreditų likutis
pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo 169 mln. eurų, arba 8 proc.
mažesnis nei 2015 m. pabaigoje, vartotojams buvo suteikta 272
tūkst. tokių kreditų (2 proc. mažiau nei metų pabaigoje). Naujų
susietojo vartojimo kreditų skaičius, palyginti su tuo pačiu
ankstesnių metų ketvirčiu, ir toliau yra stabilus: jų per šių metų
pirmąjį ketvirtį suteikta 53 tūkst., o suma išaugo 17 proc. – iki
38 mln. eurų.
Iš 66 į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir viešąjį
tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą įrašytų įmonių
(ne kredito įstaigų) vartojimo kreditus pirmąjį ketvirtį teikė 39.
Pasak Lietuvos banko, greitaisiais kreditais šiame pranešime
vadinami vartojimo kredito davėjų – ne kredito įstaigų – suteikti
vartojimo kreditai, kurie neapima kreditų pagal susietojo vartojimo
ir sąskaitos kreditavimo sutartis. Susietojo vartojimo kredito
sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai vartojimo kreditas yra
skirtas konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo
sutarčiai finansuoti.